„Situacija, švelniai tariant, nėra gera“, – dar metų pradžioje susirūpinusi kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė apie tragišką gydymo įstaigų pasiruošimą karo grėsmėms. Šią savaitę karo parengties klausimas pirmą kartą gliaudytas uždarame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. „Ant popieriaus viskas gražu, bet kai reikia realiai įgyvendinti – pasirodo, kad šie dalykai kainuoja. Ir yra brangūs“, – skundėsi rajono merai, kad gydymo įstaigoms iš viršaus nuleidžiami tik įsakai, bet ne pinigai.

Apie tai ir daugiau skaitykite Lietuvos sveikata Nr.16 ir Publicum sanitas N16 

Vieni iš dažniausiai pasitaikančių darbo ginčų vis dar išlieka ginčai dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir neteisėto atleidimo iš darbo. Valstybinė darbo inspekcija sulaukia nemažai darbuotojų nusiskundimų, kad jie buvo atleisti iš darbo neteisėtai „privertus“ juos pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir pan.

„Svarbu pabrėžti, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva, jo sprendimas nutraukti darbo santykius turi būti priimtas savarankiškai, be spaudimo ar darbdavio daromos neteisėtos įtakos, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Bet koks bandymas daryti poveikį darbuotojo valiai pažeidžia darbo teisės principus ir gali būti laikomas neteisėtu.“

Apžvelgsime 3 dažniausiai pasitaikančias klaidas, daromas nutraukiant darbo santykius, kurios darbdaviams gali brangiai kainuoti – tiek finansiškai, tiek reputaciškai

1. Netinkamas atleidimo pagrindo parinkimas / pagrindimas

Darbuotojo atleidimas turi būti pagrįstas aiškiomis ir realiomis priežastimis bei konkrečiomis Darbo kodekso nuostatomis. Pvz., DK 36 str. 3 d. norma, numatanti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva per išbandymo laikotarpį, draudžia darbdaviui savivaliauti ir nutraukti darbo sutartį be jokių motyvų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu.

Išbandymo laikotarpiui pasibaigus, darbuotojas darbdavio iniciatyva negalėtų būti atleistas dėl netinkamos darbo kokybės ar nepasiektų darbo rezultatų, jeigu su juo bendrai nebuvo sudarytas ne trumpesnės kaip dviejų mėnesių trukmės rezultatų gerinimo planas. „Kitu atveju, jei atleidimas grindžiamas neaiškiomis ar nepagrįstomis priežastimis, jis gali būti pripažintas neteisėtu“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja.

Rizika: darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir darbdaviui gali tekti sumokėti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Be to, darbuotojas galėtų būti grąžintas į darbą, vadinasi, galimai prireiktų atleisti į jo vietą priimtą darbuotoją, jam išmokant priklausančią išeitinę išmoką.

2. Įspėjimo formos ir terminų nesilaikymas

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu (ne žodžiu) ir jame turi būti nurodyta visa reikalinga informacija: darbo sutarties nutraukimo priežastis, įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, ir darbo santykių pasibaigimo diena.

Akcentuotina, kad atleidimo terminas pradedamas skaičiuoti tik nuo kitos dienos, kai darbuotojui raštu buvo įteiktas įspėjimas, taigi darbuotojai turi teisę į Darbo kodekse nustatytus  įspėjimo laikotarpius (2 sav., 6 sav., 1 mėn., 2 mėn. arba 3 mėn.), priklausomai nuo darbo stažo ir kitų aplinkybių. „Pavyzdžiui, atleidžiant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojams, kurie dirba ilgiau nei metus, įspėjimo terminai yra dvigubai ilgesni, palyginti su tų darbuotojų, kurie nėra išdirbę metų, be to, jeigu darbuotojas priklauso socialiai pažeidžiamai grupei, t. y. augina vaiką iki 14 m. ar iki pensijos yra likę mažiau kaip 2 metai, jam taikomi trigubai ilgesni įspėjimo terminai“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė ir pabrėžia, kad darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokestį už visą įspėjimo laikotarpį.

Darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, taip pat turi ir papildomą apsaugą – jie negali būti atleisti iš darbo, kol vaikui sueis 3 metai, kai atleidimo pagrindas susijęs su atleidimu darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pagal DK 57 str. 1–3 p.).

Rizika: atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu, o darbdaviui gali tekti išmokėti su tuo susijusios išlaidos.

3. Netinkamas atsiskaitymas su darbuotoju

Darbdavys privalo laiku sumokėti visus priklausančius mokėjimus: darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę išmoką (jeigu priklauso).

Darbdavys atsiskaityti privalo ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria kitaip.

Uždelsus tai padaryti – skaičiuojami delspinigiai (kai darbo santykiai tęsiasi) ir netesybos (už pavėluotą laiką po darbo santykių pasibaigimo).

Rizika: darbuotojas gali reikalauti ne tik neišmokėtų sumų, bet ir papildomai delspinigių, netesybų ir žalos atlyginimo.

Patarimas: norint išvengti teisinių ginčų ir viską atlikti teisėtai, visada būtina raštu tartis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, o tam, kad kilus ginčui būtų lengviau iš darbdavio prisiteisti neišmokėtas sumas ar atsiradusią (ne)turtinę žalą, rekomenduotina kruopščiai rinkti visus galimus įrodymus – SMS žinutes, elektroninius laiškus, nuotraukas, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymus ir kt. Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, jog tinkamais įrodymais gali būti laikomi net ir slapta padaryti vaizdo ar garso įrašai, kai jie padaromi siekiant apginti savo pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

📄 Norint išsamiau susipažinti su darbo sutarties nutraukimo pagrindais, rekomenduojame peržvelgti mūsų parengtą atmintinę: Atmintinė „Darbo sutarties nutraukimo pagrindai“ (PDF).

Prieš pasirašydami tam tikrus dokumentus ar priimdami sprendimus, visada galite pasikonsultuoti su darbo teisės specialistais tel. +370 5 213 9772.

VDI informacija

Iš stažuotės Ukrainoje grįžo pirmoji Lietuvos medikų komanda. Jie ne tik įgijo žinių darbui ekstremaliomis sąlygomis, bet ir padėjo ukrainiečių medikams. Organizuodama šias medikų komandiruotes praktinėms žinioms kaupti, Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad visoje Lietuvoje būtų parengta medikų grupių, galinčių dirbti ekstremaliose situacijose, krizių ar karo sąlygomis.

Dviejų savaičių stažuotėje pietryčių Ukrainoje pirmoji dirbo Klaipėdos regiono medikų komanda, kurią sudarė Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai. Specialistai stažuotei buvo renkami savanoriškumo principu pagal jų profesines specializacijas. Medikai dirbo keliose gydymo įstaigose netoli fronto. 

„Lietuvos medikai išmano ir puikiai atlieka savo darbą šalies gydymo įstaigose. Tačiau ekstremalioje situacijoje keičiasi saugumo sąlygos, reikia naujų įgūdžių, kaip pagalbą organizuoti ir teikti taktinėje aplinkoje, kai keičiasi traumų pobūdis. Lietuvos medikų komanda matė visą paciento kelią: nuo evakuacijos iki sužeistojo gydymo“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Klaipėdos universiteto ligoninė į stažuotę išleido patyrusius medikus: chirurgus, traumatologus, anesteziologus-reanimatologus.

„Mūsų medikai įgijo labai svarbios patirties, kaip organizuoti skubią medicinos pagalbą bei valdyti pacientų srautus ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį jie perteiks tiek savo kolegoms ligoninėje, tiek Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigoms“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis.

 „Domėjomės ne tik traumų, sužalojimų ypatumais, mums buvo labai svarbu išgirsti, kokius organizacinius pokyčius ukrainiečiams teko atlikti: kaip sužeistasis nuo fronto linijos patenka iki gydymo įstaigos. Ukrainos medikai pabrėžė, kad mes turime įvertinti galimybes dirbti po žeme esančiose ligoninių patalpose. Gydymo įstaigos privalo tapti gana autonomiškos, turi pasirūpinti alternatyviais energijos tiekimo šaltiniais ir vandeniu“, - pasakojo iš stažuotės grįžęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas Nerijus.

Visą medikų stažuočių procesą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o saugumu ir logistika pasirūpino nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“.  

„Ukraina susiduria su didžiuliu sveikatos paslaugų trūkumu, todėl bet kokia pagalba labai vertinama. Ir kartu tai yra neįkainojama galimybė gauti darbo patirties ekstremaliomis sąlygomis. Jokie mokymai nesuteiks tiek praktinių žinių, kiek jų galima pasisemti kovojančioje Ukrainoje. Labai vertiname Lietuvos medikų ryžtą padėti ukrainiečiams, ir kartu tokiu būdu stiprinti Lietuvos saugumą“, – teigia „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

Šiuo metu komplektuojamos medicinos personalo komandos ir iš kitų šalies regionų. Lygiagrečiai iš visos Lietuvos į stažuotes Ukrainoje vyks gydytojai traumatologai, chirurgai, anesteziologai, slaugytojai, greitosios medicinos pagalbos medikai, taip pat psichikos sveikatos specialistai, kad ekstremaliai situacijai būtų pasirengusios visos sveikatos priežiūros specialistų sektoriai: nuo skubios pagalbos, suteikiant pirmąją pagalbą priešakinėse linijose ir evakuojant pacientus, iki reabilitacijos.

Ministerijos organizuojamos Lietuvos medikų komandų stažuotės Ukrainoje prisideda prie sveikatos sistemos atsparumo stiprinimo, kuris vyksta trimis kryptimis: gerinama sveikatos sektoriaus infrastruktūra, tobulinamas teisinis reglamentavimas ir stiprinami žmogiškieji ištekliai, organizuojant mokymus ir praktines programas.
 
Sveikatos apsaugos ministerija numato, kad iš kiekvieno Lietuvos regiono medikų savanorių grupės vyks į stažuotes Ukrainoje. Vėliau grįžę medikai dalinsis patirtimi su kolegomis, apmokys, kaip organizuoti gydymo įstaigų ir jose dirbančio personalo darbą ekstremaliomis sąlygomis. Tokiu būdu sveikatos apsaugos sistema sustiprins parengtį ir padidins atsparumą grėsmėms.

Nuolat tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo srityje yra vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų įgyvendinant devynioliktosios Vyriausybės programą. 

LR SAM informacija