Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus ir jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalis).
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad Darbo kodeksas numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis, tačiau Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta esminė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Darbo teisės skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad darbo teisiniuose santykiuose egzistuoja dispozityvaus reguliavimo metodo elementas, kuris lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo eilę (grafiką). Taigi kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šaliųsusitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus, t. y. darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės arba įstaigos veiklos efektyvumas. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jųtrukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, taigi dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.
Darbo kodekse reglamentuojama, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
Nepaisant to, kad atostogos suteikiamos šalių susitarimu, visgi yra išimčių. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojų prašymus suteikti kasmetines atostogas:
Vedėja atkreipia dėmesį, kad teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, šio ribojimo terminas turi būti pratęstas. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 3 dalį esant kasmetinių atostogų suteikimo eilei darbovietėje, darbuotojo rašytinis prašymas nėra reikalingas, išskyrus atvejus, kai darbovietėje tokia eilė nesudaroma. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalims susitarus, t. y. pagal dėl iš anksto sudarytą kasmetinių atostogų grafiką ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas. Tiesa, kitoms atostogų rūšims (pavyzdžiui, nemokamoms, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi, kūrybinėms) rašytinis prašymas yra privalomas (Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalis).
Darbuotojas piktnaudžiauja savo teise ir nesinaudoja atostogomis?
Pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kai darbuotojas, piktnaudžiaudamas savo teise (Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai. Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus. Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sausio 22-23 d. Paryžiuje (Prancūzija) dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos ministrų susitikime bei politikos forume apie į žmogų orientuotų sveikatos inovacijų ateitį.
EBPO sveikatos ministrų susitikime bus aptartos tokios temos kaip sveikatos priežiūros skaitmenizacija, psichikos sveikatos stiprinimas, farmacijos politika, atitinkančios mūsų sistemų tikrus poreikius, ir darbingo amžiaus žmonių sveikatos gerinimo klausimai.
„EBPO šalys turi sukurti sveikatos apsaugos vertinimo ir stebėsenos sistemą, kurioje būtų tiksliai apibrėžti pasirengimo galimoms grėsmėms vertinimo parametrai. Ši sistema galėtų apimti tokius rodiklius kaip infrastruktūros atsparumas, sveikatos priežiūros darbuotojų poreikis, reagavimo į nelaimes pajėgumai ir veiksmingos komunikacijos strategijos. Aiškūs, standartizuoti kriterijai leistų šalims įvertinti savo pasirengimą, nustatyti tobulinimo sritis ir palengvinti tarptautinius palyginimus. Taip pat organizacija turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skleidžiant gerą praktiką ir išmoktas pamokas, sprendžiant sveikatos sistemos iššūkius“, – teigia ministras, kuris susitikime aptars pandemijos patirtį ir pamokas.
Ministrų susitikimo rezultatai padės šalims tobulinti savo politiką ir sustiprinti argumentus dėl tęstinų investicijų į visuomenės sveikatą ir sveikatos priežiūrą.
Forume, kuriame dalyvauja ministras, nagrinėjamos politikos kryptys ir prioritetai, skirti naujoms inovacijoms įtraukti į sveikatos sistemas. Forumo metu bus aptarta su kokiais iššūkiais susiduriama įtraukiant naujas technologijas ir įrankius į sveikatos sistemos valdymą ir klinikinę praktiką, kaip tai gerina pacientų ir praktikų patirtį.
SAM Komunikacijos skyrius
Linaras Vaitkus yra LSADPS Valdybos narys, Telšių rajono seikatos apssaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.
Daugiau nei 20 metų darbo patirties skubiosios ir neatidėliotinos pagalbos srityje turintis specialistas, Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyriaus vedėjas Linaras Vaitkus kartu su kolektyvu užtikrina savalaikes ir kokybiškas paslaugas. Jaučia prasmę ir yra atsidavęs darbui.
Išskirtinis interviu su neseniai 48-tą gimtadienį pasitikusiu Telšių rajono GMP skyriaus vedėju L. Vaitkumi apie tai, kodėl pasirinko darbą greitosios medicinos pagalbos skyriuje, apie reformą, motyvaciją bei su kokia realybe susiduria medikai.
Meida GAIŽAUSKAITĖ
– Papasakokite apie save. Kodėl būtent pasirinkote šią profesiją?
– Medicina kaip sritis, į kurią noriu nuolat gilintis, traukė jau vaikystėje. Mokykloje puikiai sekėsi humanitariniai mokslai. Mokyklą baigiau 1991 m., tuo metu buvusioje šeštoje Telšių vidurinėje mokykloje. Biologijos egzaminą išlaikiau aukščiausiu įvertinimu.
Baigęs mokyklą bandžiau stoti į Kauno medicinos akademiją, bet neįstojau, pritrūko balų. Kadangi nepavyko, tai pasirinkau Šiaulių medicinos aukštąją mokyklą. Ją baigiau puikiai, tuo metu kursinių darbų dar nebūdavo, reikėjo laikyti tik egzaminus, teorines ir praktines užduotis, už kurias gavau 10 balų įvertinimą. Buvau vienintelis gavęs aukščiausią įvertinimą – tuo labai džiaugiausi.
Greitosios medicinos pagalbos darbas man atrodė prasmingas bei įdomus, todėl jį ir pasirinkau.
– Kokių savybių reikia jūsų profesijai?
– Pajuokausiu sakydamas, kad reikia būti šiek tiek ,,maniaku“, t.y. būti labai atsidavusiu šiam darbui. Iš tikrųjų reikia mėgti greitąją pagalbą, turi ,,skaudėti“ už tą žmogų, turi jausti norą padėti žmonėms. Be abejonės, labai svarbu profesionalumas, turi ateiti į darbo vietą norėdamas dirbti, o ne tik pasėdėti ir gauti atlyginimą. Šiuo metu pats dirbu 1,5 etato.
Darbas GMP yra labai sunkus ir atsakingas, bet be galo įdomus, jame daug adrenalino. Brigados Telšiuose dirbame taip: vienas vairuotojas-paramedikas, kitas – skubiosios pagalbos slaugos specialistas. Į iškvietimus vykstame dviese. Visokių būna situacijų, kartais reikėtų papildomos pagalbos, bet jeigu nėra kam dar atvažiuoti, nes iškvietimų yra tikrai daug, privalome patys greitai priimti savarankiškus ir teisingus sprendimus.
Skubioji medicina sparčiai keičiasi: atnaujinama įranga, keičiasi gaivinimo algoritmai, teisės aktai ir daug kitų dalykų. Todėl šiame darbe reikia nuolat mokytis.
– Kas labiausiai motyvuoja šiame darbe?
– Savirealizacija, kai jauti, kad šiame darbe daug prasmės. Šiais metais dar neskaičiavau, bet 2021-aisiais per metus atlikome 30–40 gaivinimų, vienu metu turėjome gaivinti 8 žmones! Patikėkite, kaip tie atgaivinti žmonės motyvuoja, kai matai juos sveikus ir gyvus gatvėje. Todėl labiausiai šiame darbe įkvepia išgelbėtos gyvybės.
– Kokios patirtys labiausiai įstrigo atmintyje?
– Labiausiai įstringa atmintyje gimdymai, ypač pirmieji, nes buvo labai baisu. Juokais pasakysiu, tada ,,prakeikiau“ savo mamą, kad mane pagimdė, o vėliau ,,prakeikiau“ save, jog pasirinkau tokią profesiją. Na, bet juokas juokais, baimė yra tada, kai viskas nauja, kai nežinai ką daryti, kada pirmas kartas. Įgijus praktikos, kada jau žinai kaip elgtis, nebelieka baimės, nes paprasčiausiai nebelieka ir laiko bijoti.
Per ilgametę patirtį tikrai iškvietimų buvo įvairiausių, kada reikia gelbėti nuo utėlių, blakių ar išmatų. Tikrai yra buvę ir kuriozinių situacijų, pavojingų iškvietimų, pvz., viena situacija, kai pilietis į mus sviedė kirvį. Tenka vykti pas psichinėmis ligomis sergančius ligonius, kurie yra agresyvūs ir pikti.
Visuomenė dabar apskritai yra pikta, aplink daug negatyvo ir agresijos. Prieš daug metų, kada pradėjau dirbti, to tikrai nebuvo, į greitosios medicinos pagalbos darbuotoją buvo žiūrima su pagarba. Ir pati medicina buvo vertinama palankiau.
– Kokius pokyčius jaučiate po GMP reformos? Dirbate naujose patalpose, papasakokite plačiau.
– Iki reformos Lietuvoje buvo 47 GMP įstaigos: skirtingi vadovai, skirtinga buhalterija, tradicijos, veiklų aprašymai, darbuotojų atlyginimai, nors darbas visur buvo tas pats, ligos – taip pat visur tokios pačios. Mano manymu, seniai reikėjo šios centralizacijos.
Nuo reformos praėjo pusę metų. Ar kažkas labai ženkliai pasikeitė? Tikrai ne. Telšių rajono GMP skyrius dabar priklauso Šiaulių filialui. Mokėjimo tvarka darbuotojams iki 2024 m. sausio 1 d. liko ta pati, kokia buvo. Didieji pokyčiai dar laukia ateityje. Dabar nuo sausio mėnesio visos Lietuvos GMP darbuotojai turėtų gauti vienodus atlyginimus, turėtų būti vienodos apmokėjimo tvarkos. Bus diegiamas Audito centras, kuris vertins darbuotojų darbo kokybę. Ateityje visoje Lietuvoje bus vienodi geltonos spalvos greitosios pagalbos automobiliai.
Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, mūsų GMP skyrius turėjo išsikraustyti iš senų patalpų iki 2024 m. sausio 1 d. Atvykus iš Kauno mūsų generaliniam direktoriui Nerijui Mikelioniui, parodėme keletą pasirinkimų ir jis išrinko šias naujas patalpas. Čia yra daugiau erdvės, kiemas automobiliams pastatyti, yra elektros įvadai, visos sąlygos automobilių įrangai įkrauti. Persikėlimo į naujas patalpas tikslas ir buvo, kad nebūtų blogiau, nes praeityje ilgą laiką dirbome daug prastesnėmis sąlygomis. Dabar tikrai galime pasigirti: turime erdvias, šiltas, naujas patalpas, kuriose turime net salę, kurią ketiname pritaikyti mokymams. Tiesa, naujosios patalpos nėra miesto centre, bet labai svarbu pabrėžti, jog dabar ypač patogu išvykti į Varnių, Rainių, Degaičių, Ubiškės, Pavandenės pusę, nebereikia vykti per miestą. Mums svarbiausias dalykas yra operatyvumas, todėl iš šios vietos mažiau reikia važiuoti per miestą, kuriame labiausiai nukenčiame laiko atžvilgiu.
– Su kokiais sunkumais susiduriate darbe?
– Pagrindinė problema šiandien yra tai, kad trūksta darbuotojų. Ypatingai jaunų darbuotojų, kadangi tai atsakingas ir sunkus darbas. Be to, reikia sveikatos: pavyzdžiui, su visa įranga užbėgti į daugiabučio penktą aukštą, o vien defibriliatorius sveria 20 kilogramų! Fiziškai sunkus darbas yra ir dėl to, jog mes dirbame paromis. Mano nuomone, paromis dirbti yra labai sunku, tai kenkia darbuotojų sveikatai. Taip pat didelė bėda – žmonių sukurti mitai, esą jeigu moku mokesčius, galiu kviesti greitąją pagalbą tada, kada tik noriu, net ir be reikalo. Pas šeimos gydytojus – itin ilgos eilės, todėl reikia kviesti greitąją pagalbą. Dar: atvykus į ligoninę su greitąją esą iškart suteikiama geresnė ir greitesnė pagalba. Be to, pagalba teikiama pagal sunkumo kategoriją. GMP turi 2 kategorijas: pirmąją ir antrąją. Neretai žmonės pameluoja, kad GMP greičiau atvažiuotų. Todėl noriu paminėti, jog GMP reikia kviesti tada, kada tikrai jos reikia, nes iškvietimų turime tikrai labai daug.
– Kaip, jūsų nuomone, būtų galima pritraukti medicinos darbuotojų dirbti Telšių rajono GMP?
– Geriausia motyvacija būtų, jog atsirastų savanorių, kuriuos galėtume apmokyti ir motyvuoti. Turime puikų pavyzdį: jauna slaugytoja atliko praktiką, įžvelgėme joje potencialą – mergina yra gabi, nebijo ir turi noro dirbti tokį darbą. Motyvacija nenuėjo veltui – ši mergina jau treti metai dirba GMP kolektyve.
– Kiek žinoma, Telšiuose dirba 3 pažangaus gyvybės palaikymo GMP brigados, yra 5 automobiliai. Ar pakanka? Ar visur suspėjate?
– Turime 5 automobilius. Nuolat eksploatuojame tris, du yra rezerviniai. Automobiliai yra 2018, 2019 m. Per metus nuvažiuojame apie 70 tūkst. kilometrų. Ateityje yra planuojama pirkti naujus automobilius.
Kaip ir minėjau, trūksta darbuotojų. Dabar iš Telšiuose nuolat dirbančių 3 brigadų, kartais dirba tik 2. Pagal seną skaičiavimą, 10 tūkst. gyventojų priklauso viena brigada. Telšių rajone gyvena 30 tūkst. gyventojų, tai visada turėtų būti 3 brigados. Kai tiek dirba, spėjame tikrai, kai 2 – yra sunkiau. Didelė bėda yra ir pervežimai, jie atima daug laiko. Iš Telšių ligoninės mes vežame ligonius dažniausiai į Klaipėdą arba Šiaulius. Regioninėje Telšių ligoninėje nebėra Psichiatrijos skyriaus, todėl iš Telšių asmenis, sergančius psichinėmis ligomis, kartu su policijos palyda, vežame į Šiaulių ligoninės Psichiatrijos skyrių. Taip pat sudėtingas teritorinis Telšių rajono išdėstymas, miestas yra rajono teritorijos kampe, todėl yra dideli tarprajoniniai atstumai. Nuolat stengiamės operatyvumą gerinti, kartais padirbėti į Telšius atvyksta GMP brigada iš Plungės.
Info - Telšių žinios.
Siekiant optimizuoti darbą ir operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo, Vilniuje steigiamas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras. Kad būtų tinkamai apsaugotos visos darbo rinkos dalyvių teisės, Centras taip pat sieks užkirsti kelią darbdavių pažeidimams darbuotojų atžvilgiu.
Siekiant didinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, t. y. užtikrinti sklandų renkamos informacijos keitimąsi, analizavimą ir dalijimąsi, Centras steigiamas 6 institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI), Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), Policijos departamento (toliau – Policija), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) – iniciatyva.
Visos nurodytos institucijos bus bendrai atsakingos už nustatytų tikslų įgyvendinimą ir vienodai sieks bendro rezultato – išaiškinti, nustatyti ir mažinti nelegalaus darbo ir kitų šešėlinės ekonomikos apraiškų darbo rinkoje mastą. Centras pats planuos ir įgyvendins tam reikalingas priemones bei taikys atitinkamas sankcijas už šiuos pažeidimus.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras bus nuolat veikianti tarpinstitucinė analitikos, operacijų, planavimo ir įgyvendinimo darbo grupė, kurią sudarys deleguoti minėtų institucijų – VDI, VMI, VSDFV, FNTT, Policijos departamento, VSAT – atstovai, pagal kompetencijas suskirstyti į analitikos ir kontrolės grupes. Šie specialistai Centro veiklai bus renkami ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui.
Analitikos grupė bus atsakinga už analitinę veiklą – hipotezių iškėlimą, rizikų ir ūkio subjektų identifikavimą bei ūkio subjektų atranką. Kontrolės grupė rūpinsis ūkio subjektų patikrinimų planavimu, koordinavimu ir vykdymu.
Akcentuotina, kad Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras nuolat bendradarbiaus su socialiniais partneriais, verslu ir visuomene, informuos apie Centro veiklos rezultatus.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro veiklos pradžia numatyta šių metų vasario 1 d. Nors Centras steigiamas Vilniuje, jo veikla apims visą Lietuvos teritoriją. Centro veiklą koordinuos VDI, o jam vadovaus ir darbą organizuos VDI paskirtas vadovas.
VDI informacija