Lapkričio 5 d. pirmą kartą profesinės sąjungos ir Vyriausybė pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį dėl pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas valstybės politikų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginėms algoms, teisėjų ir karių tarnybiniams atlyginimams. Jį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos sprendimu pasirašė ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. Darbdavio pusei atstovauti buvo įgaliotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Teisės aktai nurodo profesinėms sąjungoms dėl minėto dydžio susitarti nacionalinėje sutartyje, o šių metų derybose šalims pavyko susitarti, kad kitais metais šis dydis padidės 1,71 euru, t.y. nuo 132,5 eurų iki 134,21 euro. Pagal nuo sausio 1 d. įgaliosiančią mokesčių sistemos reformą šis dydis sieks 173 eurus.
Kadangi dėl bazinio dydžio galutinį sprendimą priima Seimas, jis bus taikomas visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau sutartyje yra ir kitų nuostatų, kurios galios išskirtinai tik ją pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, nes taip numato naujasis Darbo kodeksas. Tad pirmojoje nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje susitarta, kad nariams nustatoma papildoma kasmetinių atostogų diena, taip pat jiems suteikiamos 10 darbo dienų mokymosi atostogų, paliekant už jas vidutinį darbo užmokestį, arba suteikiamos 20 darbo dienų mokymosi atostogų, paliekant už jas 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio.
Šios papildomos socialinės garantijos galios LPSK priklausančių organizacijų nariams, kurių priskaičiuojama virš 20 tūkst.
Be to, siekiant išvengti derybų vilkinimo (kaip atsitiko šiemet) sutartyje numatyta, kad derybos dėl naujos sutarties sudarymo ir pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo 2020 metams data bus suderinama 2019 m. I ketvirtį.
Anot LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, bazinio dydžio pakėlimas tikrai yra nepakankamas, tačiau pati darbo apmokėjimo sistema viešajame sektoriuje yra tokia ydinga, kad keliant šį dydį atlyginimų atskirtis tik dar labiau auga. „Yra absoliučiai nenormalu, kad pareiginės algos koeficientai svyruoja nuo 4,3 iki 25,8, todėl ženkliau keliant bazinį dydį mažiausias pajamas gaunančiųjų situacija praktiškai nesikeis, o tuo tarpu, pavyzdžiui, Seimo Pirmininko atlyginimas dėl to augs keliskart daugiau. Tai nėra teisinga, turime pakeisti koeficientų sistemą ir išlyginti šią neteisybę“, – komentuoja LPSK vadovė.
LPSK prioritetas – rūpintis mažiausiai uždirbančiais darbuotojais, todėl LPSK sieks, kad padėtis biudžetiniame sektoriuje keistųsi taip, jog spręstų mažiausių atlyginimų problemą.
Nuotr. Iš kairės: LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.