Kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių, darbuotojų pravaikštas ir išlaidas draudimui? Kaip padidinti darbo našumą, pagerinti organizacinę kultūrą ir organizacijos reputaciją? To pasiekti padeda Lietuvos standartizacijos departamento platinamas darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų standartas LST ISO 45001:2018.

„Kas bendra tarp statybininko, mediko, kirpėjo ir automobilių plovyklos darbuotojo? Tai yra žmonės, dirbantys pavojingoje aplinkoje arba darbe naudojantys pavojingas chemines medžiagas. Kiekvienam teko girdėti apie incidentus darbo vietoje, įvykusius dėl nesaugių darbo sąlygų arba nepakankamų pačių darbuotojų pastangų apsaugoti savo sveikatą ir reikalauti saugių darbo sąlygų. Deja, bet pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių Lietuva – ES šalių lyderė, todėl norime paskatinti darbdavių, darbuotojų, darbo tarybų ir profsąjungų sąmoningumą bei atkreipti jų dėmesį į naujai išleistą tarptautinį darbų saugos standartą lietuvių kalba. Šis dokumentas – tai priemonė, užtikrinanti tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą organizacijoje“, – sako Standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.

Nauja sistema padeda valdyti darbuotojų saugos ir sveikatos riziką, skatina saugią ir sveiką darbo aplinką, o organizacija, nepriklausomai nuo jos dydžio, gali kontroliuoti darbuotojų darbo sąlygas ir didinti darbo našumą.

Pasak R. Sanajevo, didžiausias organizacijos turtas yra darbuotojai, todėl jų sveikata ir gerovė, nepaisant to, kokia veikla užsiima organizacija, yra vienas pagrindinių sėkmės elementų. Nelaimingi atsitikimai, pavojingos darbo sąlygos ir stresas neigiamai veikia organizacijos veiklos rezultatus – tiek efektyvumo, tiek reputacijos atžvilgiu. „Bet kuriai organizacijai svarbu stiprinti savo patikimumą, skatinti pačių darbuotojų įsitraukimą į saugią darbo aplinką. Netgi toks faktorius, kaip sumažinta baudų ir skundų tikimybė, yra labai svarbus“, – teigia R. Sanajevas.

Kuriant naująjį standartą dalyvavo ekspertai iš daugiau kaip 70 šalių, taip pat Tarptautinė darbo ir kitos svarbios organizacijos. Standartas yra suderinamas su kitais vadybos sistemas reglamentuojančiais standartais, pvz., kokybės ar aplinkos apsaugos vadybos sistemomis, todėl yra užtikrinamas standarto efektyvumas ir paprastesnis jo diegimas. Pažymėtina tai, kad standarto įgyvendinimas reguliariai prižiūrimas atliekant priežiūros auditus.

Lietuvoje standartą  LST ISO 45001:2018 „Darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir taikymo nurodymai“ platina Lietuvos standartizacijos departamentas, www.lsd.lt.

Lietuvos standartizacijos departamento informacija

Europos Komisija pristato kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti iššūkiai jų ekonomikai. Tai vienas iš Europos semestro ciklo etapų, po kurio šių ataskaitų pagrindu ir aptarus jas su ES valstybėmis narėmis gegužės mėn. bus pateikti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pasiūlymai.

Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad 2018 m. šalies ekonomikos augimas išliko stiprus ir siekė 3,6 %. Užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas toliau mažėjo. Manoma, kad 2019 ir 2020 m. ekonomika toliau augs, tačiau lėčiau ir atitinkamai sieks 2,7 % ir 2,4 %. 2017–2018 m. Lietuvos viešieji finansai buvo su perviršiu. Perviršio tikimasi ir 2019 metais, o valstybės skola turėtų sumažėti. Spartus realaus darbo užmokesčio augimas skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu, reikia tvarkyti švietimo sektorių, gerinti inovacijų skatinimo politiką ir viešųjų investicijų efektyvumą. Didelė emigracija lemia neigiamas demografines tendencijas, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Nors dėl išmokų vaikus auginančioms šeimoms padidinimo jų gerovė padidės, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Didžiausiais iššūkiais Lietuvai ir toliau lieka: užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinti našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Ataskaitoje pastebima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą įgyvendindama 2018 m. rekomendacijas šaliai.  

Šiais metais šalies ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama ekonominiams ir socialiniams regionų skirtumams bei investicijų poreikiams šiuos skirtumus mažinti. Nors BVP vienam gyventojui pastaraisiais metais Vilniuje sparčiai kilo ir jau viršijo ES vidurkį, kituose regionuose BVP auga lėčiau (arba išvis neauga) ir nesiekia dviejų trečdalių ES vidurkio. Vilniaus ir kai kurių kitų apskričių nedarbo rodikliai skiriasi beveik tris kartus.

Visi 100 mln. eurų, pernai gegužę papildomai skirtų medikų darbo užmokesčiui, buvo išmokėti gydytojams ir slaugytojams. Maža to, statistika rodo, kad medikų atlyginimams pačios gydymo įstaigos papildomai skyrė apie 1 mln. eurų. Vidutiniškai nuo 2016 metų slaugytojų darbo užmokestis padidėjo  23 proc., o gydytojų – 20 procentų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, nors pradžia nebuvo sklandi – kai kurios įstaigos ne iš karto suskubo kelti savo darbuotojams darbo užmokestį, tačiau galutinis rezultatas nuteikia optimistiškai.

„Duomenys patvirtina, kad paslaugų įkainių indeksavimas pasitvirtino. Ypač pradžiugino tai, kad papildomą milijoną eurų gydymo įstaigų vadovai sukaupė iš vidinių resursų. Dėkoju jiems. Tai ne tik rodo, jog efektyvinti veiklą dar yra pakankamai erdvės, bet ir yra ženklas medikų bendruomenei, kad jų situaciją siekiama gerinti visuose lygmenyse – pradedant Vyriausybe ir baigiant tiesioginiais vadovais“, – sako ministras A. Veryga.

Pasak jo, tikimasi, kad su profesinėmis sąjungomis sutartos darbo užmokesčio didinimo perspektyvos leis gydytojams ir slaugytojams labiau koncentruotis į darbą, savo pašaukimą, pacientus, labiau pasitikėti savo valstybe ir nebesidairyti į kitas šalis.

Vidutinis gydytojų atlyginimas daugiausiai pakilo Kauno slaugos ligoninėje (71 proc.), Mažeikių ligoninėje (63 proc.). Nuo 30 iki 49 proc. atlyginimai gydytojams kilo 24 gydymo įstaigose.

Didžiausias slaugytojų vidutinio atlyginimo augimas – Gelgaudiškio ambulatorijoje (46 proc.), Vilniaus Šeškinės poliklinikoje (45 proc.). Nuo 30 proc. iki 40 proc. darbo užmokestis kilo 15-oje sveikatos priežiūros įstaigų. Didžiausias – 88 proc. – vidutinio slaugytojų darbo užmokesčio pokytis – miestų poliklinikose.

Darbo užmokestis viešosiose gydymo įstaigose keliamas jau trejus metus iš eilės. Palyginus gydytojų ir slaugytojų vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį, mokėtą 2017 m. liepą-2018 m. balandį ir 2018 m. gegužę-gruodį, viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 307 Eur (20 proc.), o slaugytojų – 179 Eur (23 proc.).

Praėjusiais metais didėjo ir gydytojų rezidentų algos, tam papildomai buvo skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga didėjo nuo 391,5 Eur iki 463,75 Eur, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 Eur iki 530 Eur (su darbdavio socialinio draudimo įmokomis: jaunesniojo – 614,84 Eur, vyresniojo – 702,67 Eur). Šiemet stipendijai tapus dalimi medikų rezidentų atlyginimo, jaunesniųjų rezidentų vidutinis darbo užmokestis su darbdavio socialinio draudimo įmokomis sieks 1345,67 Eur., o vyresniųjų rezidentų – 1434,20 Eur.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pagal susitarimą su medikų profsąjungomis, iki 2020 metų antrojo pusmečio vidutinis gydytojų darbo užmokestis turi siekti ne mažiau kaip 3 šalies VDU, o slaugytojų – ne mažiau kaip 1,5 VDU.

SAM informacija

Vasario 22 d. komisijos dėl viešojo sektoriaus finansavimo posėdyje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pateikė savo poziciją dėl komisijos darbo ir rengiamos strategijos. Vyriausybės pusė jautriai sureagavo į LPSK poziciją, pavadino tai ultimatumu, finansų ministras Vilius Šapoka greit „paskaičiavo“, kad LPSK reikalavimai kainuos 1-1,5 milijardų eurų ir sugriaus ekonomiką. Anot jo, čia – ne derybos, apie jokį papildomą finansavimą neina kalba.

Kitam posėdžiui Vyriausybė pateiks dar vieną strategijos projektą, kuriame turėtų atsispindėti ir LPSK teikti pasiūlymai. Kadangi per savaitę esą to padaryti neįmanoma, kitas posėdis numatytas kovo 8 d.

LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės komentaras žiniasklaidai po posėdžio.

LPSK informacija