Naujienos
-
Ketvirtadienis, 2019 Kovas 14
Praeitą savaitę paviešinta Europos Komisijos ataskaita patvirtino tai, dėl ko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) įspėjo prieš praeitais metais priimant mokesčių reformos, pavadintos „milijardas milijonui“, įstatymus.
LPSK teigė, jog reforma nemažina atskirties, praktiškai neįveda mokesčių progresyvumo, o priešingai – tarnauja dideles pajamas gaunantiems asmenims. Nors ir atsirado papildomas 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas metinėms pajamoms, didesnėms nei 120 vidutinių darbo užmokesčių, tačiau dėl įvestų „Sodros“ lubų bei paliktų mokesčių lengvatų turtingiesiems didžioji mokesčių našta ir toliau gula ant iki 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirbančių darbuotojų pečių.
EK konstatavo, kad mokesčių reformos poveikis pajamų nelygybės mažinimui bus nereikšmingas, mokesčių sistema dar nėra labai progresyvi, o socialinei apsaugai išleidžiama vis dar nedaug viešųjų lėšų.
„Nepadaryta pažangos plečiant mokesčių bazę ir pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui, pavyzdžiui, prie aplinkosaugos mokesčių, įskaitant automobilių mokesčius, ir nekilnojamojo turto mokesčių“, – teigiama ataskaitoje.
Europos Komisija nurodo, kad Lietuvoje 2017 m. kaimo namų ūkių pajamų mediana sudarė tik 67% miestų namų ūkių pajamų medianos – tai vienas iš mažiausių rodiklių ES. Atsižvelgiant į nedidelį pajamų perskirstymą per mokesčius ir socialinius pervedimus, disponuojamųjų pajamų nelygybė 2017 m. padidėjo – Gini indeksas nuo 37,0 (2016 m.) padidėjo iki 37,6 (2017 m.).
Primename, kad LPSK pernai rengė protesto akcijas prieš skubiai priiminėjamus įstatymus, o birželio 29 d. kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama vetuoti mokesčių ir pensijų reformos įstatymus, birželio 28 d. priimtus Seime. Nors šalies vadovė tąsyk į kreipimąsi neatsižvelgė, tačiau jau šiemet ji kritiškai atsiliepia apie mokestinę reformą, kuri, anot jos, skurdo nemažina, „o tik perstumdė valstybines lėšas iš vienos kišenės į kitą“.
LPSK informacija
-
Ketvirtadienis, 2019 Kovas 07
Šiandien, kovo 7 d., Vilniuje vyksta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) posėdis. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą ( toliau - LSADPS) atstovauja LSADPS Valdybos pirmininkė Aldona Baublytė ir LSADPS Valdybos pirmininkės pavaduotojai.
Jis pradedamas paneline diskusija „Kolektyvinių sutarčių sudarymo iššūkiai ir perspektyvos LPSK“, kurią moderuoja Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
Vėliau apie pagrindines veiklos kryptis 2019 metams kalbės LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Po pertraukos LPSK kontrolės komisijos pirmininkas Žydrūnas Mineikis pristatys kontrolės komisijos ataskaitą už 2018 metus, o LPSK generalinė sekretorė Janina Matuizienė atsiskaitys už sąmatos vykdymą bei pristatys sąmatos 2019 metams planą.
Tarybos posėdyje taip pat bus tvirtinami LPSK Tarybos reglamento bei LPSK regioninių centrų nuostatų projektai.
LPSK taryba yra vadovaujantis organas, kuris organizuoja konfederacijos veiklą tarp suvažiavimų ir įgyvendina LPSK veiklos kryptis.
Parengta pagal LPSK informaciją
-
Ketvirtadienis, 2019 Kovas 07
Kovo 22 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kartu su Valstybine darbo inspekcija Vilniuje, Litexpo parodų ir kongresų centre, rengia konferenciją „Bio-logika: žalioji strategija dar saugesnei darbo aplinkai“. Konferencija skirta verslo įmonėms pristatyti problemą ir aptarti, kaip svarbu efektyviai mažinti pavojingų medžiagų darbo aplinkoje naudojimą.
Tokio masto konferenciją apie darbų saugą LPSK rengia pirmą kartą ir kviečia į ją visus darbų saugos specialistus. Konferencijos dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimo sertifikatus.
Moksliškai įrodyta, jog sveikatai pavojingas net ir mažiausias leistinas pavojingų cheminių medžiagų kiekis. Lietuvoje daugiau nei 90% įmonių nėra visiškai atsisakiusios pavojingų medžiagų. Darbuotojai, dirbantys su pavojinga chemija, dažnai skundžiasi negalavimais nesiedami to su darbo aplinkos poveikiu.
Pranešimus konferencijoje skaitys LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, EU-OSHA Lietuvos ryšių punkto koordinatorė Nerita Šot, LSMU doc. dr. Vidmantas Januškevičius, KTU Aplinkos inžinerijos instituto prof. Jolita Kruopienė, Baltijos aplinkos forumo atstovas Gražvydas Jegelevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Techninės saugos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Gediminas Valentėlis, UAB „Biovalymo paslaugos“ vadovas Robertas Notkus.
Renginio puslapis (registracija)
LPSK informacija
-
Antradienis, 2019 Kovas 05
2018 m. ketvirtąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų padidėjo
- Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 1 075,1 EUR ir, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 3,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis sudarė 891,5 EUR ir padidėjo 3,5 proc.
- Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp abiejų regionų 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 184 EUR (padidėjo 10 EUR).
- Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo visose apskrityse, daugiausia – po 4,2 proc. – Klaipėdos ir Alytaus.
- 2018 mketvirtąjį ketvirtį didžiausią – 1 075,1 EUR – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 770 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.
- Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį kito panašiai kaip ir bruto, labiausiai – 3,6 ir 3,7 proc. – padidėjo Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.
- Darbo užmokesčio padidėjimui 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. taikoma nauja (etatinio) mokytojų darbo apmokėjimo tvarka ir kitos priežastys.
Išsamus Statistikos departamento informacinis pranešimas
Statistikos departamento informacija