Poilsio laikas apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas, ir tokio laiko reikalavimai reglamentuoti Darbo kodekso 122 straipsnyje. VDI pabrėžia, kad maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikytis būtina, o to nepaisant pažeidžiami įstatymai.
Pirmiausia žinotina, kas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 val. iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 val. nepertraukiamojo poilsio laikas.
Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 val., bet ne daugiau kaip 24 val., nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 val. Jeigu budėjimas trunka 24 val., poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 val.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteikta pietų pertrauka ne vėliau kaip po 5 val. darbo ir jos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 min. ir ne ilgesnė kaip 2 val., nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.
Kancleris atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku ir šis laikas turi būti įskaitytas į darbo laiko trukmę ir apmokamas darbo užmokesčiu.
Be to, per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos.
Specialiosios pertraukos suteikiamos dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip –10 ℃ arba aukštesnė kaip +28 ℃, arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip +4 ℃, ir ne rečiau kaip kas 1,5 valandos.
Tokios pertraukos suteikiamos privalomai ir dirbant profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį, arba jeigu pagal profesinės rizikos vertinimo, atlikto vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, rezultatus darbuotoją veikia bentvienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, ir dėl to profesinė rizika įvertinta kaip toleruotina. Specialiosios pertraukos šiuo pagrindu turi būti suteikiamos atsižvelgiant į profesinėsrizikos vertinimo dokumentuose nustatytos profesinės rizikos dydį ir pobūdį, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos.
Š. Orlavičius akcentuoja ir minimalių specialiųjų pertraukų trukmę per 8 valandų darbo dieną (pamainą) – tokių pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Jei darbo dienos (pamainos) trukmė kita, specialiųjų pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Tiesa, Vyriausybė gali numatyti skirtingus darbo ir poilsio laiko ypatumus skirtinguose ekonominės veiklos sektoriuose.
Be to, pažymi kancleris, Darbo kodekse numatytos ir papildomos su darbo ir poilsio laiku susijusios garantijos, pavyzdžiui, papildomos poilsio dienos auginantiems vaikus ar nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti ir pan. Svarbu žinoti, kad dėl darbuotojams palankesnių sąlygų galima tartis kolektyvinėje sutartyje.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Siekdamos toliau gerinti sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Dokumentas sudaro sąlygas kitais metais maždaug dešimtadaliu padidinti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams, išplečiamos įvairios socialinės garantijos bei skiriamas dėmesys slaugytojams bei jų padėjėjams, gerinant jų padėtį.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sako, kad pagrindinis sutarties tikslas – užtikrinti viešojo sektoriaus lyderystę medicinoje bei suteikti stabilumą besirenkantiems ten dirbti. Tai per derybas buvo sėkmingai pasiekta. „Dirbantys viešojoje sveikatos apsaugos sistemoje artimiausiems trejiems metams gavo aiškias garantijas dėl perspektyvų: subalansuoto ir prognozuojamo atlygio pokyčio, socialinių garantijų išplėtimo. Tai įneša stabilumo, didina sveikatos sistemos patrauklumą esamiems ir būsimiems darbuotojams. Ypač džiugu, kad abi pusės sutarė dėl didesnio dėmesio slaugytojams – augant šių medikų svoriui sveikatos sistemoje, yra būtina užtikrinti jų gerovę“, – sutarties pasirašyme teigė sveikatos apsaugos ministras.
„Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sutartį sveikatos sektoriaus darbuotojai vertina kaip dialogo ir susitarimų su Vyriausybe tąsą ir įsipareigojimą rūpintis sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiųjų darbo sąlygomis. Ši sutartis turi ir pliusų, ir minusų. Ne dėl visų darbuotojams naudingų garantijų pavyko susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau mes tikime, kad bus tęsiamas aktyvus bendradarbiavimas ne tik vertinant sutarties įgyvendinimo rezultatus, bet ir kitas aktualias sveikatos sektoriaus problemas – krūvius, atlyginimus ir kita”, – sako Rūta Kiršienė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė ir derybinės grupės vadovė.
Naujoji šakos kolektyvinė sutartis užtikrina 2021 m. pasirašytos ir iki šių metų pabaigos galiojančios sutarties tęstinumą bei papildo ją pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų nariams taikomų garantijų sąrašą.
Medikų algų augimas – ketvirtadaliu spartesnis nei šalies ūkyje
Kaip ir ankstesnė sutartis, naujas dokumentas padės užtikrinti tolygų sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimą. Vidutiniškai algų pokytis sudarys apie 10 proc. Finansų ministerijos rudens šalies ūkio projekcijoje prognozuojama, kad 2025 m. vidutiniškai atlyginimai valstybėje augs 7,6 proc. – lyginant su bendru vidurkiu, medikų atlyginimų augimas bus ketvirtadaliu spartesnis.
Tam užtikrinti per sveikatos paslaugų kainų pokytį numatyta skirti per 200 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Konkretų darbo užmokesčio dydį gydymo įstaigoje darbuotojams nustato įstaigos vadovas, todėl jis šalyje gali skirtis.
Sutartyje dėmesys skirtas ir slaugytojams bei jų padėjėjams, taip skatinant rinktis šią profesiją. Bent 10 proc. padidės jų darbo užmokesčio pastovioji dalis, kuri sudarys ne mažiau kaip 70 proc. (anksčiau – 60 proc.) mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies. Atlyginimų „grindys“, kurios iki šiol buvo taikomos gydytojams, slaugytojams ir farmacijos specialistams, bus taikomos ir slaugytojų padėjėjams. Įsipareigojimams vykdyti numatyta apie 33 mln. eurų, kurie bus skirti iš PSDF per kompensuojamų sveikatos paslaugų kainų pokytį.
Įvedamos naujos, plečiamos esamos socialinės garantijos
Naująja sutartimi taip pat įtvirtinti priedai už pamainos perdavimą viešųjų įstaigų darbuotojams, kurie dirba 24 val. pamainomis; galimybė sveikatos būklei gerinti skirti tris dienas per metus, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį; viena papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų. Papildomą poilsio dieną prie turimų poilsio dienų turės ir skubią medicinos pagalbą teikiantys specialistai, jeigu tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą – jų kasmetinių atostogų trukmė padidinta nuo 29 iki 30 darbo dienų.
LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, sutartis užtikrins nuoseklų darbo užmokesčio augimą (vidutiniškai apie 9 proc.) bei transporto išlaidų kompensavimą, kai darbuotojas vykdo darbo funkcijas ir vyksta į/iš darbo viešuoju transportu.
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai sutartimi įpareigoti bent 0,5 proc. darbo užmokesčio sąnaudų skirti kvalifikacijos tobulinimui (iki šiol turėjo skirti ne mažiau kaip 0,05 proc.) bei sudaryti įstaigos darbuotojų psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką. Šiam tikslui kiekvienos įstaigos vadovas per keturis mėnesius nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo turės parengti ir patvirtinti Darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų planą.
Naujoji LNSS šakos kolektyvinė sutartis įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Su jos turiniu galima susipažinti ČIA.
SAM Komunikacijos skyrius/ Roberto Riabovo (BNS) nuotr.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalioja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimai, kuriais numatyta, kad asmenys, dirbantys su vaikais (atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas, užsiimdami savanoriška veikla ar dirbdami pagal darbo sutartį), privalės turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (toliau – QR kodą).
Įdarbindami naujus darbuotojus, darbdaviai bus įpareigoti iš priimamų asmenų reikalauti QR kodo, įrodančio, kad asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus, taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Darbdaviai QR kodo galiojimą turės tikrinti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Vaikų tėvai taip pat galės reikalauti pateikti QR kodą iš samdomų individualiai dirbančių korepetitorių, auklių, būrelių vadovų ar kitų asmenų, teikiančių paslaugas vaikams.
Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos su QR kodu susijusios Įstatymo nuostatos, atsakingos institucijos prižiūrės ir stebės, kaip šių nuostatų laikomasi praktikoje. VDI pagal atitinkamą kontrolinį klausimyną atliks Įstatyme nurodytų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir prevenciją. Šiems tikslams pasiekti planuojami ir elektroniniai inspektavimai.
Už nustatytų pareigų nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė, kuri diferencijuojama atsižvelgiant į situacijos pavojingumą. Už QR kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus bus skiriama nuo 300 iki 500 Eur bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinai – nuo 5 iki 6 tūkst. Eur.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
VDI informacija
Spalio 21 d. įvyko eilinis LPSK valdybos posėdis. Aptarus Lietuvos trišalės tarybos spalio 22 d. posėdžio darbotvarkę, patikslintas LPSK atstovaujančiųjų trišalėje taryboje sąrašas. Išrinkus LPSK pirmininkę Ingą Ruginienę į naujos kadencijos Seimą Lietuvos trišalėje taryboje vietoj jos valdyba LPSK atstovauti delegavo pirmininkės pavaduotoją Audrių Gelžinį.
Inga Ruginienė informavo, jog pasirašius susitarimą dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) pakeitimo, visi darbuotojai, tapę LPSK priklausančių organizacijų nariais iki spalio 10 d. galės naudotis NKS numatytomis papildomomis garantijomis nuo 2025 m. sausio 1 d.
Valdybos posėdyje patvirtintas pirmininkės pavaduotojo atlyginimas ir pareigybės aprašymas. Taip pat nutarta, jog eilinis LPSK tarybos posėdis vyks gruodžio 6 d. Jame, be kita ko, bus patvirtintas laikinasis LPSK vadovas, eisiantis pareigas iki neeilinio suvažiavimo.
Kadangi Ingai Ruginienei tapus Seimo nare, jos pareigos LPSK pirmininkės poste nutrūks, šis valdybos posėdis jai yra paskutinis. Ta proga ji padėkojo visiems valdybos nariams už darbą, o kadangi žadėjo ir toliau rūpintis socialiniais klausimais, išreiškė viltį, kad ir toliau galės kartu dirbti darbuotojų labui. Savo ruožtu valdybos nariai padėkojo Ingai Ruginienei už svarų indėlį gerinant LPSK įvaizdį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
LPSK informacija
Spalio 11 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas bei trijų nacionalinių profesinių sąjungų centrų pirmininkai pasirašė susitarimą „dėl 2022 m. spalio 10 d. nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 pakeitimo“. Juo atnaujinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) 1 ir 2 priedai, kas reiškia, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. naujiems profesinių sąjungų nariams (įstojusiems į profsąjungas iki šių metų spalio 11 d.) pradės galioti kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos garantijos.
Papildomos garantijos profesinėms sąjungoms priklausantiems darbuotojams, dirbantiems valstybės ar savivaldybės įstaigose, organizacijose ar įmonėse (2 priedas):
Papildomos apmokamos 2 darbo dienos savišvietai arba savanorystei. Papildomas atostogas išnaudoti reikia iki 2025 m. pabaigos. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per šį laikotarpį, jos negali būti kaupiamos. Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas atostogas turi būti kompensuojama proporcingai tais metais dirbtam laikotarpiui.
Papildomos garantijos tik biudžetinių įstaigų darbuotojams, profesinių sąjungų nariams (1 priedas):
Atostogos mokymuisi. Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, taip pat už dienas, kai profesinės sąjungos narys kelia kvalifikaciją, suderinęs su tiesioginiu vadovu, gali būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų, apmokant pusę darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas. Norint pasinaudoti šia galimybe, darbdaviui reikia pristatyti pažymą apie mokymąsi.
Dienos sveikatai gerinti. Profesinės sąjungos narys, pasijutęs prastai ar susirgęs, gali pasinaudoti atostogomis iki 5 dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
Primename, jog 2022 m. pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis galioja iki 2025 metų pabaigos. Derybos dėl naujos sutarties turėtų prasidėti kitų metų pirmajame pusmetyje.