Naujienos
-
Penktadienis, 2024 Gruodis 20
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso (DK) 35 straipsnio pakeitimai, kurie praplečia ir konkretizuoja susitarimo dėl papildomo darbo reguliavimą. Šiais pakeitimais siekiama pašalinti iki šiol galiojusius neaiškumus dėl darbo teisių ir garantijų taikymo darbuotojams, dirbantiems pagal papildomą darbo susitarimą.
Pagal naują DK 35 straipsnio 4 dalies redakciją susitarime dėl papildomo darbo privaloma nurodyti:
- laiką, kada bus atliekama papildoma darbo funkcija;
- papildomo darbo apimtį valandomis; darbo užmokestį arba priemoką už papildomą darbą;
- papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarką.
„Iki šiol dažnai kildavo neaiškumų, kaip turėtų būti suteikiamos kasmetinės atostogos, atostoginiai ir kitos garantijos, kai darbuotojai dirbo pagal pagrindinę darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo, – pažymi VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Naujasis reguliavimas leis iš anksto susitarti dėl šių klausimų ir išvengti nesutarimų.“
DK 35 straipsnio 7 dalies pakeitimai numato, kad papildomos teisės, pavyzdžiui, ilgesnis poilsio laikas, trumpesnis darbo laikas, atostogos, įgytos atliekant papildomą darbo funkciją, taikomos tik atliekant šią funkciją ir tik tiek, kiek ji yra atliekama. Šis principas bus taikomas nepriklausomai nuo to, ar papildomas darbas atliekamas gretinant funkcijas, ar jas jungiant.
Naujos nuostatos bus taikomos susitarimams dėl papildomo darbo, sudarytiems nuo 2025 m. sausio 1 d., taigi darbdaviai ir darbuotojai gali atnaujinti iki šiol galiojančius susitarimus, kad jie atitiktų naują reguliavimą. „Šie pokyčiai ne tik padės aiškiau apibrėžti darbuotojų ir darbdavių teises bei pareigas, bet ir užtikrins sklandesnį darbo organizavimą, taigi raginame abi puses atidžiai persvarstyti susitarimus ir esant poreikiui juos koreguoti pagal naujas taisykles“, – akcentuoja Š. Orlavičius.VDI rekomenduoja darbdaviams ir darbuotojams atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- susitarti dėl kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos (kartu abiejose pareigose ar atskirai);
- nustatyti atostoginių skaičiavimo principus;
- aiškiai apibrėžti komandiravimo tvarką, kai darbuotojas vykdo tik vieną iš darbo funkcijų.
Visais šiais klausimais, kylančiais dėl naujų DK nuostatų taikymo, galite kreiptis ir konsultuotis VDI konsultacijų telefonu + 370 5 213 9772 arba pateikti oficialų paklausimą Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
Šie pokyčiai – itin svarbus žingsnis užtikrinant darbo santykių skaidrumą ir teisinį aiškumą.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Trečiadienis, 2024 Gruodis 18
|
Mieli PSI draugai ir kolegos,-
Antradienis, 2024 Gruodis 17
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė, valdybos narė Aldona Baublytė ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė dalyvavo Lietuvos gydytojų sąjungos 100-čio paminėjime.-
Pirmadienis, 2024 Gruodis 16
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia darbdavių klausimų dėl svarbiausių darbo santykių aspektų. Štai trys aktualiausios temos, padedančios užtikrinti tinkamą darbo santykių administravimą ir laikytis teisės aktų reikalavimų.
Į šiuos klausimus atsako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius, pateikdamas svarbiausias įžvalgas ir praktinius aspektus, padedančius darbdaviams tinkamai organizuoti darbo santykius bei laikytis teisės aktų reikalavimų.
- Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimas: kokias sumas įtraukti?
Vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, apskaičiuojant atostoginius, nustatomas remiantis 3 paskutinių kalendorinių mėnesių duomenimis. Į skaičiavimą įtraukiamos visos darbo užmokesčio rūšys: priemokos, priedai, premijos ir kitos piniginės išmokos. Tačiau laikotarpiai, kai darbuotojas nedirbo (pavyzdžiui, dėl nedarbingumo, prastovos), nėra įskaičiuojami.
Darbdaviams svarbu užtikrinti, kad VDU būtų apskaičiuotas tiksliai, vadovaujantis nustatyta tvarka. Išsamią informaciją apie VDU skaičiavimą rasite VDI svetainės atmintinėje „Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas“.
- Darbuotojų atleidimas: kokių procedūrų ir terminų privalu laikytis?
Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, privalo laikytis Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir procedūrų. Pavyzdžiui, darbuotojai, kurių pareigos tampa perteklinės, turi būti įspėti prieš 1 mėnesį (arba prieš 2 savaites, jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Jei atleidžiamas darbuotojas augina vaiką iki 14 metų, įspėjimo terminas yra pratęsiamas iki 3 mėnesių.
Be to, darbdavys turi pareigą pasiūlyti darbuotojui laisvas darbo vietas įmonėje, o jei atleidimo pagrindas yra darbo pareigų pažeidimas, būtina iš anksto raštu paprašyti darbuotojo pasiaiškinimo.
Visą informaciją apie atleidimo procedūras ir pagrindus rasite VDI svetainės atmintinėje „Darbo sutarties nutraukimo pagrindai“.
- Užsieniečių įdarbinimas: kada darbas yra teisėtas?
Darbdavys, norėdamas įdarbinti trečiosios šalies pilietį, privalo užtikrinti, kad darbuotojas turi galiojančius teisėto buvimo ir darbo Lietuvoje dokumentus. Pagrindinis dokumentas yra leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu. Be to, nuo 2024 m. liepos 1 d. darbdaviai nebegali sudaryti darbo sutarčių su užsieniečiais, atvykstančiais beviziu režimu ar turinčiais kitų ES šalių išduotus teisėto
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Ketvirtadienis, 2024 Gruodis 12
Pastaraisiais metais darbo ginčų komisijos (DGK) vis dažniau sprendžia ginčus, susijusius su nuotoliniu darbu. Nuotolinis darbas tampa įprasta praktika, tačiau dėl šios formos ypatumų kyla naujų teisinių iššūkių.
Kada leisti dirbti nuotoliniu būdu – darbdavio pareiga?
VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pažymi, kad dirbti nuotoliniu būdu galima tiek darbuotojo prašymu, tiek šalių susitarimu. Tačiau tam tikrų darbuotojų grupių prašymą darbdavys privalo tenkinti, nebent įrodo, kad tai neįmanoma dėl gamybinio būtinumo ar per didelių sąnaudų. Ši nuostata taikoma, pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 8 metų, ar slaugantiems šeimos narį ir kt. Šių kategorijų darbuotojai turi teisę į nuotolinį darbą, jei nėra objektyvių kliūčių, kurias darbdavys privalo pagrįsti.
Darbdavys privalo nustatyti aiškią nuotolinio darbo tvarką
Nuotolinio darbo organizavimas reikalauja darbdavio dėmesio. „Svarbu darbdaviui nustatyti nuotolinio darbo darbovietėje tvarką, kuri aiškiai apibrėžtų tokio darbo organizavimo ypatumus“, – pabrėžia skyriaus vedėja I. Janukevičienė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2024-10-08 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-176-684/2024) yra išaiškinęs, kad nuotolinis darbas turi būti organizuojamas pagal aiškiai nustatytas taisykles. Taisyklėse turėtų būti numatyti darbo laiko apskaitos reikalavimai, darbo vietos specifika, suteikiamų darbo priemonių naudojimo sąlygos, bendravimo su darbuotoju būdai bei išlaidų, patiriamų dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimo tvarka. Kiti svarbūs aspektai, susiję su nuotoliniu darbu, taip pat turėtų būti išsamiai aprašyti.
Nesant taisyklių – darbdavys apriboja savo teises
Neturint nuotolinio darbo tvarkos, darbdaviams gali kilti problemų konstatuojant darbo pareigų pažeidimus. Pavyzdžiui, jei nėra taisyklių, kurias darbuotojas pažeidžia, gali būti sunku įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai pabrėžia: darbdavys, neturėdamas tinkamai reglamentuotos nuotolinio darbo tvarkos, riboja savo galimybes įrodyti, kad darbuotojas netinkamai vykdė darbo pareigas ar neatvyko į darbą.
VDI rekomendacijos
Siekdami išvengti ginčų, darbdaviai turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos aiškios nuotolinio darbo taisyklės, kurios apimtų visas svarbiausias darbo organizavimo nuostatas. Darbuotojai taip pat raginami atidžiai susipažinti su darbo tvarkomis ir, jei kyla klausimų, konsultuotis su VDI. Nuotolinis darbas gali būti produktyvus ir patogus, jei abi pusės laikosi aiškių susitarimų ir teisės aktų reikalavimų.
Daugiau informacijos apie nuotolinį darbą ir jo organizavimo tvarką galite rasti čia.
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius