Naujienos
-
Penktadienis, 2025 Sausio 31
Išankstiniais duomenimis, 2024 m., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 19 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 120 darbuotojų. Atitinkamai per 2023 m. buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 112 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 1 atveju (arba 5 proc.), o sunkių padidėjo 8 atvejais (arba 7 proc.).
Nors pastaraisiais metais nelaimių darbe po truputį mažėja, bet per 2024 m. net du kartus buvo fiksuotas mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe protrūkis – per birželio ir liepos mėnesius įvyko 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, o spalio pradžioje per savaitę darbe žuvo net 3 darbuotojai.
1 pav. Nelaimingų atsitikimų darbe pokytis 2024_m_darbe_uvo_19_moni_dar_120_sunkiai_sualota.pdf
Sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai buvo patys pavojingiausi
Pavojingiausi darbai, kuriuos vykdant nelaimingų atsitikimų įvyko daugiausia, – sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 4 mirtini ir 28 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos ir remonto (4 mirtini ir 24 sunkūs nelaimingi atsitikimai), medienos apdorojimo ir susiję darbai (1 mirtinas ir 6 sunkūs), žemės ūkio darbai (10 sunkių), techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbai (2 mirtini ir 6 sunkūs), miško kirtimo darbai (1 mirtinas ir 2 sunkūs).
Palyginti su 2023 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo statybos (nuo 6 iki 5 atvejų), žemės ūkio (nuo 4 atvejų iki 1), miškininkystės (nuo 3 iki 1 atvejo) įmonėse. Didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius išliko nepakitęs (1 mirtinas atvejis), o po 1 atvejį padidėjo apdirbamosios gamybos (nuo 4 iki 5), transporto ir saugojimo (nuo 2 iki 3), kasybos (nuo 0 iki 1) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (nuo 0 iki 1) įmonėse.
2 pav. Trys ekonominės veiklos rūšys, kuriomis užsiimančiose įmonėse įvyksta daugiausia nelaimingų atsitikimų
Darbuotojai nesirūpina savo saugumu
Nors nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai dar nėra iki galo baigti, pagrindiniai nelaimes lėmę veiksniai kartojasi ir kasmet išlieka labai panašūs: 3 darbuotojai žuvo ir net 42 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, 5 darbuotojai žuvo ir 7 buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, virstančių medžių ar užpilti žemių, net 20 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir 1 mirtinas įvyko darbuotojams paslydus, atsitrenkus ar užkliuvus ir nugriuvus būnant įmonės teritorijoje, 2 darbuotojai žuvo įvykus sprogimams, 11 darbuotojai patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų, 5 darbuotojai patyrė sunkias traumas dirbdami su galvijais, 1 darbuotojas mirtinai užduso įkritęs į pjuvenų bokštą. Nemažai nelaimingų atsitikimų įvyko dirbant su krautuvais (3 sunkūs ir 2 mirtini), taip pat 2 darbuotojai patyrė sunkias traumas svetimkūniams patekus ar užtiškus į akis dirbant be apsauginių akinių.
Tirdami nelaimingų atsitikimų priežastis VDI inspektoriai nustato, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo, netinkamo darbų organizavimo arba naudojamų netinkamų darbo priemonių, be to, dažnai ir patys darbuotojai nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų ir taip rizikuoja savo sveikata bei gyvybe.
„Labai apmaudu, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus buvo galima išvengti, jeigu darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai savo ruožtu būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir tinkamai naudoję apsaugos priemones. Rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Vasarą didelis karštis gali lemti perkaitimą, išsiblaškymą, dėl smarkaus lietaus ar vėjo kyla nestabilumo rizika ir pan. Tad darbdaviams reikėtų atsakingai įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją ir galbūt kai kuriuos darbus organizuoti kitu laiku“, – pabrėžia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Džiugu, kad bent svaigalai nėra pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis – 2024 m. įvykių darbe metu tarp žuvusių nustatytas 1 neblaivus, tarp sunkiai nukentėjusių 3 neblaivūs darbuotojai. Palyginimui, 2023 m. įvyko 4 mirtini ir 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.
Kita džiuginanti tendencija – tris metus iš eilės jauni darbuotojai (iki 18 metų amžiaus) darbe nepatyrė sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų. „Viliuosi, kad jaunoji darbuotojų karta išliks budri ir atsakingai vertins darbo vietoje tykančias rizikas“, – sako S. Balčiūnas.
„Apskritai neramina pastarųjų kelių metų tendencija, kad darbuotojai atsainiai žiūri į savo saugą ir nesilaiko elementarių saugumo reikalavimų. Ištyrę sunkius nelaimingus atsitikimus, nustatome, kad net apie 70 proc. sunkių sužalojimų darbe įvyksta dėl paties darbuotojo neatsargaus elgesio, – akcentuoja S. Balčiūnas. – Šiais metais labai linkiu visiems darbuotojams prieš pradedant bet kokius didesnės rizikos darbus labai atsakingai įvertinti situaciją, jeigu reikia pasikonsultuoti su atsakingu vadovu, ir tik tada veikti.“
Kaip išvengti nelaimių darbe?
Darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus. Taip pat galite pasižiūrėti kitas aktualias metodines rekomendacijas ir atmintines, susijusias su darbais aukštyje ir krovos darbais.
Primename, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta, kad galima atsisakyti dirbti, jei nesudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų, ir apie tai informuoti VDI.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, neišmokamą darbo užmokestį, piktnaudžiavimą darbo bei poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Ketvirtadienis, 2025 Sausio 30
Lietuvos sveikatos naujienos - Nr_5_Lietuvos_sveikata.pdf ir Nr_5_Publicum__sanitas_.pdf
-
Pirmadienis, 2025 Sausio 27
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad laikytis darbų saugos reikalavimų yra būtina siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą. Tačiau įmonės, kuriose šie reikalavimai ignoruojami, netrukus pajus finansines pasekmes – didesnes socialinio draudimo įmokas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad įmonės gali būti priskiriamos aukštesnei nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo tarifų grupei, jei jose įvyko sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl darbdavio neįgyvendintų teisės aktų reikalavimų, be to – jei įmonių patikrinimų metu VDI inspektoriai priima sprendimą sustabdyti darbus arba darbo vietose nustato, kad neįvertintos kritinės rizikos, tokios kaip kritimo iš aukščio, apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, įrenginių virtimo ar grunto griūties galimybės, ir nėra numatytos prevencijos priemonės.
„Draudėjai, kuriems priskirta pirma, antra ar trečia nelaimingų atsitikimų draudimo tarifų grupė, gali būti perkelti į atitinkamai aukštesnę – antrąją, trečiąją ar ketvirtąją – tarifų grupę, jei VDI pateikia „Sodrai“ informaciją apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus“, – teigia S. Balčiūnas. Jis akcentuoja, kad darbdaviai apie tikrinimo metu nustatytus pažeidimus yra informuojami tiesiogiai inspektavimo metu ir per įmonių tikrinimo klausimynus, kuriuose pateikiami reikalavimai pašalinti pažeidimus.
2024 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu VDI inspektoriai įmonėms išrašė net 149 reikalavimus R1, nurodydami pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie lemia įmonės perkėlimą į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe draudimo tarifų grupę. Šios įmonės nuo 2025 m. sausio 1 d. turi mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas.
Pasak S. Balčiūno, didžiausias reikalavimų R1 skaičius buvo užfiksuotas šiuose sektoriuose: statybos (38,93 proc.); apdirbamosios gamybos (24,83 proc.); žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (10,74 proc.); didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto (10,07 proc.); transporto ir saugojimo (8,72 proc.); vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2,68 proc.); administracinės ir aptarnavimo (2,01 proc.); finansinės ir draudimo (0,67 proc.); profesinės, mokslinės ir techninės (0,67 proc.); informacijos ir ryšių (0,67 proc.) įmonėse.
Teritoriniu požiūriu daugiausia reikalavimų surašyta Kauno (61,74 proc.), Šiaulių (14,76 proc.) ir Vilniaus (13,42 proc.) rajonų ir miestų savivaldybėse.
VDI ragina įmonių vadovus ir atsakingus asmenis susipažinti su darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo klausimynais bei užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Kiekvienas pažeidimas ne tik kelia pavojų darbuotojams, bet ir tiesiogiai paveikia įmonės finansinius rodiklius.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Pirmadienis, 2025 Sausio 20
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbo kodekso (DK) 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai darbuotojo sutikimo nereikia:
- dirbami visuomenei svarbūs nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gamtos katastrofoms arba likviduoti jų padarinius;
- būtina užbaigti darbus ar pašalinti gedimus, dėl kurių didelė dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba sugestų žaliavos, produktai ar įrenginiai;
- tokie darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.
Kas yra viršvalandžiai ir kaip jie susidaro?
Pagal DK 119 straipsnio 1 dalį viršvalandžiais laikomas laikas, kai darbuotojas dirba viršydamas darbo laiko grafiką arba apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Darbo grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad darbo laiko paskirstymas būtų tolygus ir atitiktų sutartą darbo normą. Tačiau kartais viršvalandžių gali susidaryti dėl darbo organizavimo specifikos ar išskirtinių situacijų.
Suminė darbo laiko apskaita: kada sutikimas – nebūtinas?
Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžių gali atsirasti ne tik viršijant apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir viršijant darbo grafike suplanuotą konkrečios dienos darbo valandų trukmę. Pavyzdžiui, jei grafike nurodyta dirbti 6 valandas, o darbuotojas dirba 8 valandas, papildomos 2 valandos laikomos viršvalandžiais. Šiuo atveju reikia rašytinio darbuotojo sutikimo, o viršvalandžių apmokėjimas turi būti vykdomas pagal padidinto tarifo normą.
„Svarbu pažymėti, kad apskaitinio laikotarpio pabaigoje atsiradusiems viršvalandžiams, kurių susidaro laikantis grafiko, darbuotojo sutikimo nereikia, – akcentuoja Š. Orlavičius. – Tokiais atvejais apmokėjimas atliekamas remiantis DK 115 straipsnio 5 arba 6 dalimis.“
Švenčių išvakarėse papildomos darbo valandos? Kas jas apmoka?
Pagal DK 112 straipsnio 6 dalį švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Jei dėl darbo organizavimo ypatumų darbuotojas negali dirbti trumpiau, papildoma valanda laikoma viršvalandžiais. Tokiu atveju reikia gauti darbuotojo sutikimą, o darbas turi būti apmokėtas padidintu tarifu.
Kaip ir kur teikti sutikimą dirbti viršvalandžius?
Darbuotojo sutikimas gali būti teikiamas raštu įvairiomis formomis, pavyzdžiui, elektroniniu laišku ar trumposiomis žinutėmis, jei atitinka DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus: turi būti aiškus informacijos turinys, teikėjas, pateikimo faktas ir laikas, taip pat galimybė išsaugoti ir atsispausdinti dokumentą.
Darbdaviai, įsitikinkite, ar veiksmai teisėti
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų verčiami dirbti viršvalandžių be jų sutikimo, taip pat organizuoti darbą taip, kad viršvalandžių būtų kiek įmanoma vengiama. Jei darbuotojas atsisako dirbti viršvalandžius, darbdavys privalo ieškoti kitų darbo organizavimo sprendimų, nepažeisdamas DK normų.
VDI kanclerio raginimas: gerbkite darbuotojus ir jų teises!
„Darbuotojų sutikimas dirbti viršvalandžius yra esminė darbo santykių dalis, kuri padeda užtikrinti jų teisių apsaugą bei subalansuoti darbo ir poilsio laiką, – pažymi VDI kancleris. – Darbdaviai privalo ne tik laikytis įstatymų, bet ir gerbti darbuotojų sprendimus.“
Anot Š. Orlavičiaus, viršvalandžiai yra griežtai reglamentuoti, o darbuotojo teisė rinktis yra svarbi darbo santykių dalis. Rašytinis sutikimas dirbti viršvalandžius yra ne tik teisinė prievolė, bet ir būdas užtikrinti darbuotojų apsaugą bei darbo ir poilsio laiko balansą.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Trečiadienis, 2025 Sausio 15
Sausio 14 - 16 dienomis, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė dalyvauja Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) mokymuose „Profesinių sąjungų moterų lyderystė ir gebėjimų stiprinimas." Mokymai vyksta Paryžiuje, juose dalyvauja moterų atstovės iš įvairių Europos šalių, dalyvės semiasi įgūdžių apie lyderystę ir moterų vaidmenį savo profesinėse sąjungose, lavina viešojo kalbėjimo įgūdžius, vyksta praktinės užduotys, darbas grupėse. 