• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Trečiadienis, 2025 Geg 07
,,Kokią sveikatos priežiūros sistemą renkamės. Nemokamą ir/ar gerą ir/ar greitą?"
 
Diskusijoje dalyvavo pirmininkė Rūta Kiršenė ir Valdybos pirmininkės pavaduotojas Artūras Šalaševičius.
 
2025 05 05 Seimo nario prof. dr. S. Čaplinsko ir Lietuvos Nacionalinės Sveikatos tarybos konferencijos ir apskrito stalo diskusijos nuotraukų autore Olga Posaškova.
Antradienis, 2025 Geg 06
Gegužės 5 d., LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Nacionalinio trišalio dialogo vaidmuo kuriant Lietuvos valstybę“, skirta paminėti LR Trišalės Tarybos 30-mečiui. https://www.youtube.com/watch?v=dk8K3oxy1Qo
Konferencijoje Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinę sąjungą atstovavo buvusi ilgametė LR Trišalės tarybos narė Aldoną Baublytė.

Trišalė taryba – tai ne tik institucija, bet ir gyvas bendradarbiavimo pavyzdys, leidžiantis darbuotojams, darbdaviams ir Vyriausybei susėsti prie bendro stalo, ieškoti subalansuotų sprendimų ir kurti socialiai atsakingą valstybę.

Trišalė taryba – tai pagrindinė platforma, kurioje lygiateisiais pagrindais susitinka darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Čia kasmet diskutuojama dėl minimalios mėnesinės algos, darbuotojų saugos ir sveikatos, gyventojų užimtumo, kovos su nelegaliu darbu, mokesčių sistemos, sveikatos apsaugos bei kitų aktualių temų. Taryba teikia siūlymus bei išvadas Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, todėl jos veikla turi tiesioginę įtaką šalies socialinei ir ekonominei raidai.

Trišalę tarybą sudaro 21 narys.  Kad būtų užtikrinta lygybė ir tęstinumas, taip pat skiriami pakaitiniai nariai. Toks struktūrinis balansas leidžia priimti sprendimus bendru sutarimu ir užtikrina visų pusių interesų atstovavimą.

„Trišalės tarybos svarba šalyje yra didelė. Jau trisdešimt metų puoselėjame tradiciją – sutariame, kad sprendimai, kuriuos priimame valstybėje net aukščiausiu lygiu, turi būti priimami pasitarus su socialiniais partneriais, trišalio dialogo principu. Trišalė taryba sugebėjo susitelkti sunkiais šaliai periodais, vyko atkaklios derybos dėl darbo sąlygų darbuotojams, priimta ir esminių susitarimų, kurių, turbūt, svarbiausias – minimaliosios mėnesinės algos nustatymo formulė“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, buvusi Trišalės tarybos narė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
 
                                 Gali būti tekstas vaizdas
Antradienis, 2025 Balandis 29
Mieli Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos nariai ir gerbėjai!🙌
📍Deklaruodami savo pajamas už 2024 metus nepamirškite skirti 0,6 proc. nuo savo praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, kodas 190776912.
Tai galima padaryti patogiai nuotoliniu būdu, jungiantis iš savo įrenginių prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) elektroninės deklaravimo sistemos (EDS).
Primename, kad paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms partijoms – iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. (kiekvienam jų skirti atskiri prašymo formos langeliai).
Ši parama gyventojams nieko nekainuoja!
Pajamų mokesčio dalį vienu Prašymu galite skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.Maksimalus laikotarpis yra iki 2028 metų (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai).
SVARBU:
! Prašymo formą galite pateikti iki 2025 m. gegužės 2 d.
! Skirti paramą galima tik pateikus metinę pajamų deklaraciją (elektroniniu būdu).
Kaip pateikti prašymą paramai skirti?
✓ Prisijunkite prie EDS adresuhttps://deklaravimas.vmi.lt.
✓ Prisijungti prie EDS galima per išorines sistemas, pvz., e-bankininkystę, su e-parašu ar su VMI priemonėmis. Tai galima padaryti ir telefonu per VMI mobiliąją programėlę, kurią galite atsisiųsti iš App Store ir Google play.
✓ Prisijungę prie sistemos, skiltyje „Deklaravimas“ pasirinkite „Pildyti formą“. Prašymą skirti paramą rasite „Dažniausiai pildomų formų“ sąraše – „Prašymas skirti paramą“, forma FRO512 (6 versija).
✓ Gavėjo pavadinimas – Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga
✓ Identifikacinis numeris (kodas) – 190776912
Taip pat aiški ir iliustratyvi prašymo pildymo instrukcija pateikiama VMI vedlyje:
Dėkojame mūsų rėmėjams! Kartu mes esame stipresni!
 
Antradienis, 2025 Balandis 29

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena – trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo išduodant leidimą, ir atlikti tik tą darbo funkciją, dėl kurios buvo sutarta  leidimo išdavimo metu. Norint keisti darbdavį ar darbo funkciją, užsienietis privalo kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti atitinkamą leidimą. Šių reikalavimų nepaisymas laikomas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.

„Įdarbindamas užsienietį, darbdavys privalo užtikrinti, kad šis asmuo turi teisę būti ir dirbti Lietuvoje. Reikalavimai taikomi užsieniečių įdarbinimo atveju yra aiškiai apibrėžti. Šių reikalavimų nesilaikymas – netoleruotinas“, – sako Dalius Čeponas, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas. Siekdami teisėtai dirbti Lietuvoje, užsieniečiai įprastai privalo gauti lietuvišką teisėto buvimo dokumentą, suteikiantį teisę dirbti (pvz., leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu), taigi galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje vien trumpalaikio buvimo pagrindu. Išimtys taikomos tik labai ribotam asmenų ratui – teisėtai atvykusiems dėstytojams ir tyrėjams, Europos Sąjungos įmonių komandiruotiems darbuotojams, Lietuvos laivų įgulos nariams bei piliečiams iš Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos.

Visgi leidimų laikinai gyventi neprivalo įgyti užsieniečiai, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti sezoninio darbo. Kai šių asmenų darbo trukmė neviršija 90 dienų, teisėtam buvimui turi būti taikomas bevizis režimas arba užsienietis turi turėti Šengeno vizą. Kai sezoninis darbas trunka ilgiau, užsieniečiai privalo gauti lietuvišką nacionalinę vizą. Visais atvejais šie asmenys taip pat turi turėti leidimą dirbti. Leidimų laikinai gyventi siekdami dirbti neprivalo įgyti ir tie užsieniečiai, kurie į Lietuvą yra komandiruojami iš užsienio valstybės, kuri nėra ES ar ELPA valstybė narė, tačiau šie asmenys privalo turėti lietuvišką nacionalinę vizą ir leidimą dirbti.

Darbdavys, įdarbindamas užsienietį, turi pareikalauti dokumentų, patvirtinančių teisę būti ir dirbti Lietuvoje, ir jų kopijas saugoti visą darbo santykių laikotarpį. Privaloma sudaryti darbo sutartį, ir apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pranešti „Sodrai“. Nesilaikant šių reikalavimų, darbo santykiai yra laikomi nelegaliais. Pažymėtina, kad įdarbinant užsienietį „Sodrai“ taip pat turi būti pateikta ir LDU forma – pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.

„Primename, kad darbo sutartis su užsieniečiu privalo būti dviem kalbomis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui suprantama kalba. Taip pat darbdavys turi raštu, dviem kalbomis, supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, darbo tvarka darbovietėje bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais“, – pažymi D. Čeponas.

Užsieniečiui, turinčiam leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, turi būti nustatyta visa darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę. Be to, jo darbo užmokestis negali būti mažesnis nei darbo užmokestis, kurį už tokį patį darbą gauna Lietuvos Respublikos pilietis, kitos ES, ELPA valstybės narės pilietis ar kitas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis. Jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio atlyginimas negali būti mažesnis už paskutinį Valstybės duomenų agentūros paskelbtą kalendorinių metų vidutinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

VDI primygtinai ragina darbdavius laikytis teisės aktuose nustatytų užsieniečių įdarbinimo reikalavimų.  Apie galimus pažeidimus darbe – darbo laiko apskaitos pažeidimus, nelegalų darbą ar šiurkščius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus – galima pranešti anonimiškai telefonu +370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą.

 

Daugiau informacijos www.vdi.lt.

 

 

 

Pirmadienis, 2025 Balandis 28

Darbo sauga: kodėl pamokos kartojasi per skaudžias klaidas?

Balandžio 28-oji – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Diena, kai žvilgsnis nukrypsta ne tik į statistiką, bet ir į tai, kas slypi už jos: įpročius, nuostatas, kasdienius sprendimus, kurie gali lemti gyvybę arba skaudžią nelaimę.

Lietuvoje darbuotojų sauga tampa vis dažnesne viešų diskusijų tema. Apie ją kalba ir patys darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau faktai rodo, kad iššūkių vis dar netrūksta. 2024 m. darbo metu žuvo 19 žmonių, dar 120 buvo sunkiai sužaloti. Palyginti su 2023-aisiais (žuvo 20, sunkiai sužalota 112), matome tendenciją: nors situacija išlieka gana stabili, žymiai sumažėjusios rizikos kol kas nefiksuojame.

Dar skaudesnė realybė atsiskleidžia pažvelgus į konkrečias sritis. Vien statybose 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota iš viso net 12 mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų. Kiti pavojingiausi sektoriai – sandėliavimas, transportavimas, apdirbamoji pramonė. Dalis šių nelaimių – pasikartojančios, tokios pat kaip ir ankstesniais metais.

Pavojai dažniausiai kyla ne dėl paslaptingų ar „neišvengiamų“ priežasčių. Tirdami nelaimes, VDI inspektoriai nuolat nustato tas pačias klaidas: netinkamas darbų organizavimas, nepakankamas profesinės rizikos vertinimas, prasta vidinė kontrolė. Be to, net apie 70 proc. sunkių sužalojimų įvyksta dėl pačių darbuotojų neatsargaus elgesio. Tai reiškia, kad saugą iš esmės galima valdyti, tik reikia to imtis ne po nelaimės, o prieš ją.

Tiesa, yra ir kiek šviesesnių ženklų. 2024 m. tarp žuvusiųjų – tik vienas buvo neblaivus, tarp sunkiai sužeistų – trys. 2023 m. tokių atvejų buvo daugiau. Dar vienas pozityvus faktas – jau trečius metus iš eilės nė vienas nepilnametis darbuotojas (iki 18 m.) nepatyrė nei sunkių, nei mirtinų nelaimingų atsitikimų. Tai rodo, kad saugumo ugdymas veikia – ypač tarp jaunosios kartos.

Tačiau svarbiausia, ką ši diena kviečia daryti, – tai permąstyti. Ar mūsų įmonėje sauga – reali, ar tik formalumas? Ar darbuotojai žino, kaip apsisaugoti? Ar drįsta pasakyti, kai kažkas negerai? Ar darbdavys mato rizikas ne tik kaip punktus plane, bet ir kaip žmonių gyvybes?

Kaskart kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą primename: kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti saugioje aplinkoje, o kiekvienas darbdavys – pareigą tai užtikrinti. Ne dėl ataskaitos. Dėl žmonių.

VDI informacija

 

 

 

Į viršų