Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia darbdavių klausimų dėl svarbiausių darbo santykių aspektų. Štai trys aktualiausios temos, padedančios užtikrinti tinkamą darbo santykių administravimą ir laikytis teisės aktų reikalavimų.

Į šiuos klausimus atsako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius, pateikdamas svarbiausias įžvalgas ir praktinius aspektus, padedančius darbdaviams tinkamai organizuoti darbo santykius bei laikytis teisės aktų reikalavimų.

1. Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimas: kokias sumas įtraukti?
   Vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, apskaičiuojant atostoginius, nustatomas remiantis 3 paskutinių kalendorinių mėnesių duomenimis. Į skaičiavimą įtraukiamos visos darbo užmokesčio rūšys: priemokos, priedai, premijos ir kitos piniginės išmokos. Tačiau laikotarpiai, kai darbuotojas nedirbo (pavyzdžiui, dėl nedarbingumo, prastovos), nėra įskaičiuojami.

Darbdaviams svarbu užtikrinti, kad VDU būtų apskaičiuotas tiksliai, vadovaujantis nustatyta tvarka. Išsamią informaciją apie VDU skaičiavimą rasite VDI svetainės atmintinėje „Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas“.

2. Darbuotojų atleidimas: kokių procedūrų ir terminų privalu laikytis?
   Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, privalo laikytis Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir procedūrų. Pavyzdžiui, darbuotojai, kurių pareigos tampa perteklinės, turi būti įspėti prieš 1 mėnesį (arba prieš 2 savaites, jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Jei atleidžiamas darbuotojas augina vaiką iki 14 metų, įspėjimo terminas yra pratęsiamas iki 3 mėnesių.

Be to, darbdavys turi pareigą pasiūlyti darbuotojui laisvas darbo vietas įmonėje, o jei atleidimo pagrindas yra darbo pareigų pažeidimas, būtina iš anksto raštu paprašyti darbuotojo pasiaiškinimo.

Visą informaciją apie atleidimo procedūras ir pagrindus rasite VDI svetainės atmintinėje „Darbo sutarties nutraukimo pagrindai“.

3. Užsieniečių įdarbinimas: kada darbas yra teisėtas?

Darbdavys, norėdamas įdarbinti trečiosios šalies pilietį, privalo užtikrinti, kad darbuotojas turi galiojančius teisėto buvimo ir darbo Lietuvoje dokumentus. Pagrindinis dokumentas yra leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu. Be to, nuo 2024 m. liepos 1 d. darbdaviai nebegali sudaryti darbo sutarčių su užsieniečiais, atvykstančiais beviziu režimu ar turinčiais kitų ES šalių išduotus teisėto

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pastaraisiais metais darbo ginčų komisijos (DGK) vis dažniau sprendžia ginčus, susijusius su nuotoliniu darbu. Nuotolinis darbas tampa įprasta praktika, tačiau dėl šios formos ypatumų kyla naujų teisinių iššūkių.

Kada leisti dirbti nuotoliniu būdu – darbdavio pareiga?

VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pažymi, kad dirbti nuotoliniu būdu galima tiek darbuotojo prašymu, tiek šalių susitarimu. Tačiau tam tikrų darbuotojų grupių prašymą darbdavys privalo tenkinti, nebent įrodo, kad tai neįmanoma dėl gamybinio būtinumo ar per didelių sąnaudų. Ši nuostata taikoma, pavyzdžiui, nėščioms darbuotojoms, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 8 metų, ar slaugantiems šeimos narį ir kt. Šių kategorijų darbuotojai turi teisę į nuotolinį darbą, jei nėra objektyvių kliūčių, kurias darbdavys privalo pagrįsti.

Darbdavys privalo nustatyti aiškią nuotolinio darbo tvarką

Nuotolinio darbo organizavimas reikalauja darbdavio dėmesio. „Svarbu darbdaviui nustatyti nuotolinio darbo darbovietėje tvarką, kuri aiškiai apibrėžtų tokio darbo organizavimo ypatumus“, – pabrėžia skyriaus vedėja I. Janukevičienė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2024-10-08 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-176-684/2024) yra išaiškinęs, kad nuotolinis darbas turi būti organizuojamas pagal aiškiai nustatytas taisykles. Taisyklėse turėtų būti numatyti darbo laiko apskaitos reikalavimai, darbo vietos specifika, suteikiamų darbo priemonių naudojimo sąlygos, bendravimo su darbuotoju būdai bei išlaidų, patiriamų dirbant nuotoliniu būdu, kompensavimo tvarka. Kiti svarbūs aspektai, susiję su nuotoliniu darbu, taip pat turėtų būti išsamiai aprašyti.

Nesant taisyklių – darbdavys apriboja savo teises

Neturint nuotolinio darbo tvarkos, darbdaviams gali kilti problemų konstatuojant darbo pareigų pažeidimus. Pavyzdžiui, jei nėra taisyklių, kurias darbuotojas pažeidžia, gali būti sunku įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai pabrėžia: darbdavys, neturėdamas tinkamai reglamentuotos nuotolinio darbo tvarkos, riboja savo galimybes įrodyti, kad darbuotojas netinkamai vykdė darbo pareigas ar neatvyko į darbą.

VDI rekomendacijos

Siekdami išvengti ginčų, darbdaviai turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos aiškios nuotolinio darbo taisyklės, kurios apimtų visas svarbiausias darbo organizavimo nuostatas. Darbuotojai taip pat raginami atidžiai susipažinti su darbo tvarkomis ir, jei kyla klausimų, konsultuotis su VDI. Nuotolinis darbas gali būti produktyvus ir patogus, jei abi pusės laikosi aiškių susitarimų ir teisės aktų reikalavimų.

Daugiau informacijos apie nuotolinį darbą ir jo organizavimo tvarką galite rasti čia.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius

www.vdi.lt

Nuo pirmadienio, gruodžio 9 d., nacionalinei Greitosios medicinos pagalbos tarnybai (GMPT) pradeda vadovauti Donatas Paliulionis. Jį, laimėjusį viešąjį konkursą, į pareigas paskyrė laikinai pareigas einantis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. D. Paliulionis vadovo pareigose keičia Iloną Kajokaitę, kuri laikinai vadovavo Tarnybai.

A.Pečkauskas teigia, kad naujasis vadovas puikiai pažįsta greitosios medicinos pagalbos sistemą, yra dirbęs visose jos grandyse, ateina su vizija ir ambicija pagerinti nacionalinės Tarnybos veiklą.

„Gera žinia, kad pati organizacija, Greitoji medicinos pagalbos tarnyba, sugeba išugdyti lyderius –  D. Paliulionis yra geras to pavyzdys. Greitoji medicinos pagalba turi vieną aukščiausių pasitikėjimų visuomenėje. Vadovui keliamas tikslas ir toliau auginti šį pasitikėjimą, diegiant organizacines ir veiklos naujoves – nuo darbo kultūros pokyčio iki informacinių technologijų, reagavimo, pastočių tinklo plėtros“, – sako laikinai pareigas einantis ministras.

Ministras taip pat dėkoja I. Kajokaitei, kuri pastaruosius tris mėnesius laikinai vadovo Tarnybai, už darbą ir pastangas. Ji lieka dirbti GMPT ankstesnėse pareigose – direktoriaus pavaduotoja medicinai.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba yra gyvybiškai svarbi visai Lietuvai, todėl vadovauti šiai organizacijai – ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Sieksiu, kad mūsų teikiamos paslaugos būtų dar kokybiškesnės, operatyvesnės ir labiau prieinamos kiekvienam gyventojui, o GMPT komanda jaustųsi stipri, motyvuota ir įgalinta efektyviai vykdyti savo svarbią misiją“, – sako naujasis vadovas.

39-erių D. Paliulionis nuo 2020 m. vadovauja vienam iš GMPT – Slaugos – padaliniui. Jis yra puikiai susipažinęs su greitosios medicinos pagalbos darbo specifika, Kauno GMPT ėjo įvairias su tuo susijusias pareigas: civilinės slaugos specialisto, dispečerio ir dispečerinės administratoriaus, paramediko, GMP brigados vadovo. Naujasis vadovas yra baigęs slaugos, odontologinės priežiūros, paramediko krypties mokslus, Lietuvos sporto universitete įgijęs Verslo vadybos magistro laipsJis yra keturis kartus išrinktas geriausiu Kauno miesto GMP stoties metų darbuotoju. Apdovanotas Sveikatos apsaugos ministerijos už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai. D. Paliulioniui taip pat suteiktas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Į GMPT vadovo pareigas iš viso kandidatavo 13 asmenų. Atrankos komisija, įvertinusi kandidatų profesines ir vadybines kompetencijas, atrinko tris pretendentus, kurie antrajame etape turėjo pokalbį su ministru. GMPT vadovas į pareigas skiriamas sveikatos apsaugos ministro sprendimu.

Nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba savo veiklą pradėjo 2023 m. liepos 1 d., sujungus atskirai šalyje veikusias 48 GMP įstaigas. Joje dirba beveik 2,8 tūkst. darbuotojų – tai viena didžiausių sveikatos organizacijų Lietuvoje. Ji pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Sukūrus naują organizaciją, greitoji medicinos pagalba gyventojams teikiama vadovaujantis vienodais standartais.

SAM Komunikacijos skyrius <https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-ziniasklaidai/>