Naujienos
-
Pirmadienis, 2025 Sausio 27
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad laikytis darbų saugos reikalavimų yra būtina siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą. Tačiau įmonės, kuriose šie reikalavimai ignoruojami, netrukus pajus finansines pasekmes – didesnes socialinio draudimo įmokas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad įmonės gali būti priskiriamos aukštesnei nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo tarifų grupei, jei jose įvyko sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl darbdavio neįgyvendintų teisės aktų reikalavimų, be to – jei įmonių patikrinimų metu VDI inspektoriai priima sprendimą sustabdyti darbus arba darbo vietose nustato, kad neįvertintos kritinės rizikos, tokios kaip kritimo iš aukščio, apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, įrenginių virtimo ar grunto griūties galimybės, ir nėra numatytos prevencijos priemonės.
„Draudėjai, kuriems priskirta pirma, antra ar trečia nelaimingų atsitikimų draudimo tarifų grupė, gali būti perkelti į atitinkamai aukštesnę – antrąją, trečiąją ar ketvirtąją – tarifų grupę, jei VDI pateikia „Sodrai“ informaciją apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus“, – teigia S. Balčiūnas. Jis akcentuoja, kad darbdaviai apie tikrinimo metu nustatytus pažeidimus yra informuojami tiesiogiai inspektavimo metu ir per įmonių tikrinimo klausimynus, kuriuose pateikiami reikalavimai pašalinti pažeidimus.
2024 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu VDI inspektoriai įmonėms išrašė net 149 reikalavimus R1, nurodydami pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie lemia įmonės perkėlimą į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe draudimo tarifų grupę. Šios įmonės nuo 2025 m. sausio 1 d. turi mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas.
Pasak S. Balčiūno, didžiausias reikalavimų R1 skaičius buvo užfiksuotas šiuose sektoriuose: statybos (38,93 proc.); apdirbamosios gamybos (24,83 proc.); žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (10,74 proc.); didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto (10,07 proc.); transporto ir saugojimo (8,72 proc.); vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2,68 proc.); administracinės ir aptarnavimo (2,01 proc.); finansinės ir draudimo (0,67 proc.); profesinės, mokslinės ir techninės (0,67 proc.); informacijos ir ryšių (0,67 proc.) įmonėse.
Teritoriniu požiūriu daugiausia reikalavimų surašyta Kauno (61,74 proc.), Šiaulių (14,76 proc.) ir Vilniaus (13,42 proc.) rajonų ir miestų savivaldybėse.
VDI ragina įmonių vadovus ir atsakingus asmenis susipažinti su darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo klausimynais bei užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Kiekvienas pažeidimas ne tik kelia pavojų darbuotojams, bet ir tiesiogiai paveikia įmonės finansinius rodiklius.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Pirmadienis, 2025 Sausio 20
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti“, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Darbo kodekso (DK) 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos situacijos, kai darbuotojo sutikimo nereikia:
- dirbami visuomenei svarbūs nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gamtos katastrofoms arba likviduoti jų padarinius;
- būtina užbaigti darbus ar pašalinti gedimus, dėl kurių didelė dalis darbuotojų turėtų nutraukti darbą arba sugestų žaliavos, produktai ar įrenginiai;
- tokie darbai numatyti kolektyvinėje sutartyje.
Kas yra viršvalandžiai ir kaip jie susidaro?
Pagal DK 119 straipsnio 1 dalį viršvalandžiais laikomas laikas, kai darbuotojas dirba viršydamas darbo laiko grafiką arba apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą. Darbo grafikai turėtų būti sudaromi taip, kad darbo laiko paskirstymas būtų tolygus ir atitiktų sutartą darbo normą. Tačiau kartais viršvalandžių gali susidaryti dėl darbo organizavimo specifikos ar išskirtinių situacijų.
Suminė darbo laiko apskaita: kada sutikimas – nebūtinas?
Taikant suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžių gali atsirasti ne tik viršijant apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, bet ir viršijant darbo grafike suplanuotą konkrečios dienos darbo valandų trukmę. Pavyzdžiui, jei grafike nurodyta dirbti 6 valandas, o darbuotojas dirba 8 valandas, papildomos 2 valandos laikomos viršvalandžiais. Šiuo atveju reikia rašytinio darbuotojo sutikimo, o viršvalandžių apmokėjimas turi būti vykdomas pagal padidinto tarifo normą.
„Svarbu pažymėti, kad apskaitinio laikotarpio pabaigoje atsiradusiems viršvalandžiams, kurių susidaro laikantis grafiko, darbuotojo sutikimo nereikia, – akcentuoja Š. Orlavičius. – Tokiais atvejais apmokėjimas atliekamas remiantis DK 115 straipsnio 5 arba 6 dalimis.“
Švenčių išvakarėse papildomos darbo valandos? Kas jas apmoka?
Pagal DK 112 straipsnio 6 dalį švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Jei dėl darbo organizavimo ypatumų darbuotojas negali dirbti trumpiau, papildoma valanda laikoma viršvalandžiais. Tokiu atveju reikia gauti darbuotojo sutikimą, o darbas turi būti apmokėtas padidintu tarifu.
Kaip ir kur teikti sutikimą dirbti viršvalandžius?
Darbuotojo sutikimas gali būti teikiamas raštu įvairiomis formomis, pavyzdžiui, elektroniniu laišku ar trumposiomis žinutėmis, jei atitinka DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus: turi būti aiškus informacijos turinys, teikėjas, pateikimo faktas ir laikas, taip pat galimybė išsaugoti ir atsispausdinti dokumentą.
Darbdaviai, įsitikinkite, ar veiksmai teisėti
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų verčiami dirbti viršvalandžių be jų sutikimo, taip pat organizuoti darbą taip, kad viršvalandžių būtų kiek įmanoma vengiama. Jei darbuotojas atsisako dirbti viršvalandžius, darbdavys privalo ieškoti kitų darbo organizavimo sprendimų, nepažeisdamas DK normų.
VDI kanclerio raginimas: gerbkite darbuotojus ir jų teises!
„Darbuotojų sutikimas dirbti viršvalandžius yra esminė darbo santykių dalis, kuri padeda užtikrinti jų teisių apsaugą bei subalansuoti darbo ir poilsio laiką, – pažymi VDI kancleris. – Darbdaviai privalo ne tik laikytis įstatymų, bet ir gerbti darbuotojų sprendimus.“
Anot Š. Orlavičiaus, viršvalandžiai yra griežtai reglamentuoti, o darbuotojo teisė rinktis yra svarbi darbo santykių dalis. Rašytinis sutikimas dirbti viršvalandžius yra ne tik teisinė prievolė, bet ir būdas užtikrinti darbuotojų apsaugą bei darbo ir poilsio laiko balansą.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
-
Trečiadienis, 2025 Sausio 15
Sausio 14 - 16 dienomis, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė dalyvauja Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) mokymuose „Profesinių sąjungų moterų lyderystė ir gebėjimų stiprinimas." Mokymai vyksta Paryžiuje, juose dalyvauja moterų atstovės iš įvairių Europos šalių, dalyvės semiasi įgūdžių apie lyderystę ir moterų vaidmenį savo profesinėse sąjungose, lavina viešojo kalbėjimo įgūdžius, vyksta praktinės užduotys, darbas grupėse. 
-
Pirmadienis, 2025 Sausio 13
-
Pirmadienis, 2025 Sausio 13
Darbo teisės naujovės: ką reikia žinoti darbuotojams ir darbdaviams apie bankroto atvejus?
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nustato darbuotojų teises ir garantijas darbdaviui tapus nemokiam. Pagal DK 149 straipsnio 1 dalį darbdavys laikomas nemokiu, kai jam taikomos bankroto procedūros, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
„Darbuotojų teisių apsauga, darbdaviui tapus nemokiam, yra vienas svarbiausių teisės aktų tikslų, – akcentuoja VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Naujausiais pakeitimais Darbo kodekse siekiama apsaugoti žmones, kurie galėjo būti itin ilgai prisidėję prie organizacijos veiklos, tai tam tikros garantijos dėl bankroto atleistiems darbuotojams.“
Darbuotojų atleidimo tvarka ir papildomos garantijos
Pagal DK 62 straipsnį, kai teismas priima sprendimą iškelti darbdaviui bankroto bylą arba kreditoriai per susirinkimą nusprendžia vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, reikalingų bankroto proceso metu, sąrašą. Tokie darbuotojai gali būti įdarbinami pagal terminuotas darbo sutartis iki bankroto proceso pabaigos.
Darbuotojai, kurie nėra įtraukti į šį sąrašą, raštu informuojami apie darbo sutarties nutraukimą per 3 arba 7 darbo dienas, priklausomai nuo situacijos. Sutartis nutraukiama praėjus 15 darbo dienų nuo įspėjimo.
„Svarbiausia, kad procesas būtų aiškus ir skaidrus – darbuotojai laiku informuojami, o jų teisės užtikrinamos, net jei darbdavys susiduria su nemokumo situacija“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. – papildomos ilgalaikio darbo išmokos
Įsigaliojus naujoms DK nuostatoms, darbuotojai, atleidžiami dėl darbdavio bankroto, gaus papildomas ilgalaikio darbo išmokas, kurios bus skaičiuojamos atsižvelgiant į jų nepertraukiamą darbo stažą.