Šiandien LR Seime prisiekė ir pareigas pradeda eiti sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Linkime sklandaus darbų įgyvendinimo ir sėkmingos kadencijos! 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Ilona Šilenkova)

Darbuotojų atstovų – profesinės sąjungos, darbo tarybos ar darbuotojų patikėtinio – veikla turi būti organizuota, vykdoma jiems bendradarbiaujant ir taip, kad bendrieji darbuotojų interesai ir teisės būtų ginami kuo veiksmingiau. VDI pažymi, kad darbo taryba negali atlikti tų darbuotojų atstovavimo funkcijų, kurios pagal Darbo kodeksą laikomos išimtinėmis profesinių sąjungų teisėmis.

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad profesinės sąjungos Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose.

Tiesa, profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. „Visgi, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė, – kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.“

Svarbu pastebėti, kad profesinė sąjunga yra savarankiška ir savaveiksmė organizacija. Ji laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime būtų patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai, priimtas sprendimas dėl buveinės.

Darbo teisės skyriaus vedėja pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta, jog įmonės ar jos struktūrinio padaliniolygmeniu organizuotų profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.

"Tačiau teisės aktai nedraudžia profesinėms sąjungoms, kaip savarankiškiems juridiniams asmenims, siekiant užtikrinti tinkamą profesinės sąjungos veiklą ir veiksmingą darbuotojų atstovavimą, pasitelkti specialistus, pavyzdžiui, teisininkus ir kitus tam tikros srities specialistus, atliekančius atitinkamas funkcijas pačioje profesinėje sąjungoje pagal darbo arba paslaugų sutartis, tačiau nesaistomais darbo santykiais su pačiu darbdaviu, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Šie specialistai įstatų nustatyta tvarka galėtų atstovauti profesinę sąjungą ir darbdavio lygmenyje sudaromose darbo grupėse, komisijose ir panašiai.“

Kalbant apie darbo tarybą ir darbuotojų patikėtinį, svarbu akcentuoti, kad tai yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio arba, jeigu tai nustatyta Darbo kodekso ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jeigu darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.

„Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, – pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė, – nebent darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, tai tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas Darbo kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.“

Tokiu atveju, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, profesinė sąjunga atstovautų visiems darbuotojams vykdydama darbo tarybos funkcijas bei įgydama visas Darbo kodekso 174 str. numatytas teises ir pareigas. „Primintina, kad į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių įskaičiuojami visi darbuotojai, dirbantys pas tą patį darbdavį ilgiau kaip tris mėnesius“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja.

Dera paminėti ir tai, kad darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu, t. y. pritarus darbo tarybos narių daugumai, jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys arba jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus, darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus.

"Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą“, – akcentuoja vyriausioji darbo inspektorė.

Taip pat paminėtina, kad darbo taryba turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti; teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų; prireikus, aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą; atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius Darbo kodekso, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose pagal Darbo kodekso 174 str. 1 d.

"Svarbu akcentuoti ir darbuotojų patikėtinio funkciją, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė ir pabrėžia, kad jeigu įmonėje ar organizacijoje vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dvidešimt, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti ir jų išrinktas darbuotojų patikėtinis, kuris paprastai renkamas trejiems metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. – Jeigu nenustatyta kitaip, darbuotojų patikėtiniui mutatis mutandis taikomos visos Darbo kodekso ir kitų įstatymų bei darbo teisės normų nuostatos, kurios apibrėžia darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas.“

Būtina žinoti, kad darbo tarybų veikloje randasi darbuotojų informavimo ir konsultavimo pareiga. Taip pat svarbu akcentuoti, kad šios procedūros nėra tapačios. Ką tai reiškia? Tai yra dvi savarankiškos atskiros procedūros, kurias Darbo kodekso 204 straipsnis aiškiai atskiria. Informavimas, kaip dažnai manoma, nėra sudėtinė konsultavimo procedūros dalis. Tačiau abi šios pareigos – ypač svarbios, ir jas darbdavys vykdyti privalo.

 Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams, darbo tarybai ar  profesinei sąjungai,  siekiant supažindinti  su klausimo esme. Konkretus klausimas gali būti susijęs su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais.

Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.

Kancleris Šarūnas Orlavičius pastebi, kad kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas arba Darbo kodekso nustatytu atveju per profesinę sąjungą turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.

„Taigi Darbo kodekso 206–208 str. numatytais atvejais, pavyzdžiui, prieš tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, grupėsdarbuotojų atleidimo atveju, verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbdavys turi vesti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba, o jeigu jos nėra – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga“, – akcentuoja VDI kancleris.

Š. Orlavičius pažymi, kad pagal Darbo kodekso 205 str. darbuotojų atstovų reikalavimu vykdomas ir reguliarusis informavimas ir konsultavimas, t. y. kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbdavys privalo pateikti informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos, o esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės, veiklą, ekonominę padėtį ir darbo santykių būklę, t. y. galimus įmonės užimtumo pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas ir kt.

Be to, akcentuotina, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją: 1) apiedarbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; 2) kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai pagal Darbo kodekso 23 str. 2 d.

Darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį pagal Darbo kodekso 40 str. 8 d.

Be to, privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį pagal Darbo kodekso 52 str. 8 d.

Vadovaujantis DK 71 str. 3 d., darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

Š. Orlavičius pabrėžia, jog manant, kad darbdavys nevykdo informavimo ir konsultavimo pareigos ar ją vykdo netinkamai, Darbo kodekso nuostatos darbuotojų atstovams suteikia teisę per du mėnesius nuo sužinojimo apie tokį pažeidimą inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Pripažinus pažeidimus, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas – darbo ginčų komisija ar teismas – turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti jį atlikti tam tikrus veiksmus.

 Privalomojo sveikatos draudimo taryboje pasiūlyta skirti 67 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo atsiskaityti už gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas. Dar 27 mln. Eur skirti iš PSDF biudžeto lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, papildomas finansavimas gydymo įstaigoms – tai gera žinia pacientams, nes gydymo įstaigos sugeba teikti daugiau paslaugų nei būna numatyta jų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis.

„Sveikatos sistemoje dvejus metus turėjome rekordines konsultacijų apimtis, ši tendencija tęsiasi ir toliau. Tikiu, kad papildomos finansinės galimybės leis ir toliau gydymo įstaigoms išlaikyti išaugusias konsultacijų apimtis, taip atliepiant visuomenės lūkesčius dėl sveikatos paslaugų prieinamumo“, – sako A. Pečkauskas.

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikta daugiau, ypač išaugo dienos stacionaro (15 proc.) ir dienos chirurgijos bei stebėjimo paslaugų (po 13 proc.). Net 63 proc. daugiau suteikta paslaugų pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.

„Per pusmetį viršsutartinių paslaugų suteikta beveik už 94 mln. eurų, – teigia Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. – Atsiskaityti už viršsutartines paslaugas neužtenka vien tik PSDF biudžeto lėšų, reikia ir rezervo lėšų. Todėl dalis suteiktų viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų bus apmokėta PSDF biudžeto lėšomis (27 mln. Eur), o likusi dalis – rezervo lėšomis (67 mln. Eur).“

T. Golubajeva pažymi, kad apmokant viršsutarines paslaugas siekiama skatinti gydymo įstaigas teikti ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos paslaugas. Augantis šių paslaugų skaičius, viršijant sutartis, rodo, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų pacientams galima suteikti nestacionarinėmis sąlygomis.

Be to, šiais metais itin išaugo lėšų poreikis ligų prevencijos programoms, todėl papildomai skirta 15 mln. eurų iš PSDF rezervo Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai. Šiai programai  finansavimas padidėjo dėl praėjusiais metais išplėstų kviečiamų pasitikrinti asmenų amžiaus ribų ir atnaujintų atrankos kriterijų.

Papildomos lėšos leis užtikrinti geresnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, geriau tenkinti augančius pacientų poreikius ir toliau stiprinti sveikatos apsaugos sistemą.

Valstybinės ligonių kasos ir SAM Komunikacijos skyriaus informacija