Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 m. organizuos ir vykdys centralizuotai. 2023–2026 m. laikotarpiu numatoma nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus. Tai pirmas toks sektorinis projektas Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimo srityje. Viešųjų pirkimų centralizavimas prisidės prie efektyvaus lėšų naudojimo, didesnio skaidrumo ir sumažins korupcijos rizikas sveikatos sektoriuje.

Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas. Pagal naują tvarką, visi perkančiųjų organizacijų vykdomi viešieji pirkimai, išskyrus mažos vertės, bus vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją VšĮ CPO LT.

„Sveikatos sektorius pirmasis valstybiniu lygmeniu apjungia viešuosius pirkimus, tad tai reikšmingas įvykis ne tik sveikatos apsaugos bendruomenei, tačiau ir visai valstybei. Pirkimų centralizavimas leis pirkimus atlikti profesionaliau, efektyviau ir skaidriau. Tai gerins visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, o sutaupytos lėšos grįš pacientams didesne paslaugų apimtimi. Dėkingas toms gydymo įstaigoms, kurios suprato ir palaikė pokyčius, stengiantis efektyvinti ir nuskaidrinti sveikatos apsaugos sistemą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

SAM parengė jai pavaldžių įstaigų ir gydymo įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra ministerija, vykdomų pirkimų centralizavimo iki 2026 m. planą. Jo pagrindu rengs sprendimus dėl konkrečių įstaigų pirkimų centralizavimo kiekvienais metais.

Ministro pasirašytame plane numatyta, kad viešųjų pirkimų centralizacija vyks etapais. Iš viso numatyti keturi etapai. Pirmuoju etapu, kuris apima 2023 m., bus centralizuoti dviejų respublikinių ligoninių – Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės, viešieji pirkimai ir planuojama centralizuoti, jei tam pritars savivaldybių tarybos, septynių regioninių ligoninių (VšĮ Regioninės Mažeikių ligoninės, VšĮ Utenos ligoninės, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės, VšĮ Ukmergės ligoninės, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės, VšĮ Tauragės ligoninės, VšĮ Marijampolės ligoninės), kurių dalininkė yra ministerija kartu su savivaldybių tarybomis, viešuosius pirkimus.

Antruoju etapu, kuris apims 2024 m., bus centralizuoti vienos respublikinės ligoninės bei kitų SAM pavaldžių viešųjų ir biudžetinių įstaigų, teikiančių vieno profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų Valstybinės teismo medicinos tarnybos, ir dalies kitų biudžetinių įstaigų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro viešieji pirkimai.

Trečiuoju etapu, kuris vyks 2025 m., bus centralizuojami įstaigų, kurių dalininkai yra universitetai (esant jų pritarimui) – šešių universiteto ir universitetinių ligoninių (tarp jų – būsima Klaipėdos universiteto ligoninė) bei VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės – viešieji pirkimai.

Ketvirtuoju etapu bus centralizuojami visų likusių SAM pavaldžių biudžetinių įstaigų ir VšĮ Nacionalinis kraujo centras viešieji pirkimai.

Pirkimų centralizavimas vykdomas, vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ pakeitimu (Vyriausybės 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1108), kuriuo SAM, be kita ko, įpareigota parengti pirkimų centralizavimo planą, kuris apima jai pavaldžias įstaigas ir tas įstaigas (universiteto, universitetines ir regionines ligonines), kurių dalininkė yra ministerija. 

SAM Spaudos tarnyba

2023 metų sausio 1 d. dalį anksčiau sukauptų ir neišnaudotų atostogų kai kurie darbuotojai gali prarasti. LRT.lt pateikia, ką svarbu žinoti. 

Darbo kodekse yra nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, kurį per metus būtina išnaudoti.

Dalis šių atostogų jau sausio 1 d. kai kuriems gyventojams bus nubrauktos.

Kaip nurodo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA), nuo 2023 metų sausio 1 d. bus nubrauktos neišnaudotos atostogos, jei darbuotojas jomis nepasinaudojo, o teisė į jas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Teisę į atostogas įgyjama po 6 mėnesių darbo, todėl pirmas darbuotojo trejų metų terminas skaičiuojamas taip: darbo pradžia + 6 mėnesiai.

Plačiau skaitykite čia:https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1829424/lrt-trumpai-metas-suskubti-turintys-nepanaudotu-atostogu-dali-ju-po-naujuju-gali-prarasti?fbclid=IwAR0BM1yzndOoRgSjyBjM7Ftnybtc4yifrUUYfRjraM_bx363veIBVH_KiTU

Informacija darbdaviui ir darbuotojui: ką reikėtų žinoti dėl išbandymo laikotarpio

 Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o sulygtas darbas – darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys ir darbuotojas, gali sulygti dėl išbandymo. Dėl išbandymo laikotarpio šalys gali susitarti tik sudarydamos darbo sutartį, vadinasi, galimybių susitarti kitaip nėra: negalimi atvejai, kai dėl išbandymo laikotarpio susitariama, pavyzdžiui, darbuotoją perkeliant į kitas pareigas ar pratęsiant terminuotos darbo sutarties terminą ir pan.

 Maksimalus išbandymo laikotarpis – trys mėnesiai. Šalys sudarydamos darbo sutartį gali susitarti ir dėl trumpesnio negu trys mėnesiai išbandymo termino, pavyzdžiui, 2 mėnesių, tačiau vėliau, papildomai susitarus, šis terminas negali būti pratęstas. Vienintelis atvejis, kada šalių sulygtas išbandymo terminas galėtų pailgėti, tai dėl darbuotojo nebuvimo darbe laikotarpių: laikinojo nedarbingumo, atostogų arba kitų svarbių priežasčių. Tokiu atveju išbandymo laikotarpis  pratęsiamas tiek laiko, kiek darbuotojas nedirbo.

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, svarbu atkreipti dėmesį, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų arba kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpio darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.

 Pastebėtina, jeigu sudaroma terminuota darbo sutartis trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, tokiu atveju išbandymo laikotarpis turi būti proporcingas šios sutarties terminui, t. y. atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai, pavyzdžiui, sudarius terminuotą trijų mėnesių darbo sutartį, maksimalus išbandymo terminas galėtų būti pusantro mėnesio.

 O kaip dėl atleidimo išbandymo laikotarpiu? „Išbandymo laikotarpis yra nustatomas abiejų šalių naudai, vadinasi, tiek darbuotojas, kuriam netinka darbo sąlygos, tiek ir darbdavys, pripažinęs, kad darbuotojo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, gali įspėti kitą šalį prieš tris darbo dienas iki darbo santykių baigties ir nutraukti darbo sutartį“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vadovė ir akcentuoja, kad pagal terminų skaičiavimo taisykles terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Taigi ir trijų darbo dienų įspėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, kai jis įteikiamas kitai šaliai. Tokiu atveju vėliausiai įspėti apie darbo sutarties nutraukimą išbandymo laikotarpiu galima likus keturioms darbo dienoms iki išbandymo termino baigties.

Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojas turi teisę atšaukti savo įspėjimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo įspėjimo pateikimo. Paminėtina, kad nutraukiant darbo sutartį minimu pagrindu išeitinė išmoka nemokama.

VDI infomacija

L

VDI primena: nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai

 Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai.Žr.čia:

 Sutrumpinta darbo laiko norma biudžetinių įstaigų darbuotojams

 Nuo naujų metų bus suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, t. y. valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. 

Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad ši sutrumpinta darbo laiko norma bus taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.

Darbo laiko trumpinimas taikomas dirbantiems visą darbo laiko normą

Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laiko trumpinimas iki 32 val., t. y. 8 val. per savaitę, bus taikomas darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiko normą, t. y. 40 val. per savaitę. Tuo atveju, jeigu darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba pagal pagrindinę darbo sutartį ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo jungimo būdu ir jo darbo laiko trukmė per savaitę yra iki 60 val., Darbo teisės skyriaus vedėjos nuomone, darbuotojo darbo laikas turėtų būti trumpinamas proporcingai jo bendrai savaitės darbo laiko normai. Pavyzdžiui, jeigu biudžetinės įstaigos darbuotojas, kuris augina vaiką (-ų) iki 3 metų, dirba 60 val. per savaitę, nuo 2023 m. sausio 1 d. jo darbo laikas bendrai turėtų būti sutrumpintas 12 val., t. y. iki 48 val. per savaitę, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį.

Sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma bus taikoma ir darbuotojams, kuriems ir šiuo metu nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma (mokytojams, dėstytojams, sveikatos priežiūros specialistams ir kt.).

 Kas žinotina dėl tėvystės atostogų

 Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos tėvystės atostogos galės būti skaidomos į dvi dalis, mat dabar jos suteikiamos visos iš karto, nepertraukiamos trukmės (DK 133 straipsnio pakeitimas). Bendra tėvystės atostogų trukmė nesikeis ir išliks ta pati – 30 kalendorinių dienų. Be to, kaip ir dabar, šiomis atostogomis tėčiai galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieni metai.

Kas žinotina dėl vaiko priežiūros atostogų

Randasi naujovė, susijusi su neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi (DK 134 straipsnio pakeitimas). Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas vaiko priežiūros atostogas, bet kuriuo metu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai, pirmiausia turės teisę pasinaudoti 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalimi, kuri niekam negalės būti perleista. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis, tiek mama bent po 2 mėnesius turėtų prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką bus galima dalytis pagal šeimos poreikį.  Šią neperleidžiamą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) galės imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Vaiko tėtis (įtėvis, globėjas) savo neperleidžiama dalimi galės pasinaudoti bet kuriuo laikotarpiu, kol vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai. Tai priklauso nuo pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo alternatyvos, pavyzdžiui, jis tą galėtų padaryti 17 ir 18 mėnesiais arba 23 ir 24 mėnesiais. Atkreiptinas dėmesys, kad neperleidžiamos dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negalės imti tuo pačiu metu. 

Kaip ir iki šiol, darbuotojai vaiko priežiūros atostogomis galės naudotis, kol vaikui sukaks 3 metai. Akcentuotina, kad anksčiau nurodyti 18 ir 24 mėnesiai, per kuriuos kiekvienas iš tėvų turės pasinaudoti neperleidžiama vaiko priežiūros atostogų dalimi, yra susiję ne su atostogų trukme, o su pasirinkta vaiko priežiūros išmokų mokėjimo alternatyva. Be to, kaip ir dabar, šias atostogas pagal šeimos poreikį bus galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis, grįžti į darbą joms nepasibaigus.

 VDI komunikacija