Su giliu liūdesiu pranešame, kad netekome mūsų kolegos, prof. dr. Sergejaus Andruškevičiaus, VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos    ligoninės  gydytojo psichiatro, profesoriaus,  ilgamečio akademinės ir medicinos bendruomenės nario.

Prof. dr. Sergejaus Andruškevičiaus profesinis kelias buvo prasmingas ir vertingas - nuo darbo psichiatrijos ligoninėse iki aktyvaus dalyvavimo akademiniame gyvenime, Lietuvos psichiatrų asociacijoje ir profesinių sąjungų veikloje.

Prof. dr. Sergejų Andruškevičių prisiminsime kaip žmogų, kurio ramus tonas, aiškus žvilgsnis ir rūpestis lydėjo visus – tiek kolegas, pacientus, tiek  studentus. Buvo Romerio universiteto dalis – Psichologijos instituto dėstytojas, dalijęsis ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir žmogiškumu, jautrumu bei pagarba kiekvienam sutiktam žmogui.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, kolegoms. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. 

Vis dažniau darbdaviai susiduria su situacija, kai investuoja į darbuotojo kvalifikacijos kėlimą, apmoka brangius mokymus, o netrukus po to darbuotojas palieka darbovietę. Kyla klausimas: ar darbdavys gali reikalauti grąžinti mokymosi išlaidas arba išskaičiuoti jas iš darbo užmokesčio? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) paaiškina, kokiais atvejais tai galima padaryti teisėtai.

Išskaitos – tik įstatyme numatytais atvejais

Darbo kodekso 150 str. yra įtvirtintas baigtinis išskaitų iš darbo užmokesčio sąrašas. Tai reiškia, kad darbdavys negali savo nuožiūra nuspręsti, kokias sumas ir už ką gali atskaityti iš darbuotojo atlyginimo. Leistinos išskaitos apima tik šias situacijas:

• darbdavio perduotų, bet darbuotojo nepanaudotų pagal paskirtį pinigų grąžinimą;
• permokų, atsiradusių dėl skaičiavimo klaidų, grąžinimą;
• žalos atlyginimą, jei ji padaryta dėl darbuotojo kaltės;
• atostoginių grąžinimą už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę, jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba dėl jo kaltės darbdavio iniciatyva (DK 58 str.).

Tai reiškia, kad išskaitos dėl mokymosi išlaidų, kurios nėra numatytos šiame sąraše, negali būti išskaičiuotos iš darbuotojo darbo užmokesčio.

Ką privalo žinoti darbdavys dėl išskaitų procedūros

„Net jei išskaitos atitinka vieną iš minėtų atvejų, jos negali būti atliekamos savavališkai, – akcentuoja kancleris Šarūnas Orlavičius. – Darbuotojas išeina iš darbo po brangių mokymų: įmanoma atgauti patirtas išlaidas?

Darbdavys privalo įforminti tokį sprendimą atskiru dokumentu – įsakymu, sprendimu ar nurodymu, ir jo kopiją perduoti darbuotojui, o darbuotojas, nesutikdamas su tokia išskaita, turi teisę per 3 mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją.“

Mokymosi išlaidų grąžinimas – tik iš anksto susitarus

Tam, kad darbdavys galėtų tikėtis atgauti mokymosi išlaidas, privaloma su darbuotoju sudaryti aiškų susitarimą dėl mokymosi išlaidų kompensavimo, kaip tai numatyta Darbo kodekso 37 str. Toks susitarimas turi atitikti šias sąlygas:

• darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 str.) arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 str.);
• mokymosi išlaidos buvo skirtos darbuotojo žinioms ar gebėjimams, viršijantiems jo pareigoms keliamus reikalavimus, tobulinti, t. y. ne baziniam apmokymui, būtinam darbui atlikti;
• išlaidos buvo patirtos ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas ilgesnis – iki trejų metų – terminas.

Jei darbuotojas studijuoja – papildomos sąlygos

Jeigu darbuotojas savo iniciatyva siekia bakalauro, magistro ar profesinės kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, darbdavys gali padengti visas ar dalį studijų išlaidų. „Tokiu atveju šalys papildomai gali susitarti, kad darbuotojas negalės nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva be svarbių priežasčių tol, kol tęsia darbdavio lėšomis apmokėtas studijas, ir dar trejus metus po jų pabaigos, kitaip turės atlyginti darbdavio patirtas išlaidas“, – pabrėžia Š. Orlavičius.

Apmokyti dirbti darbuotoją – darbdavio pareiga

VDI pabrėžia, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją tiek, kiek tai būtina darbo funkcijoms atlikti – tai yra darbdavio pareiga, o ne papildoma paslauga. Už tokius privalomus mokymus darbuotojui pareiga atlyginti išlaidas negali kilti.

VDI patarimas

Norėdami apsisaugoti nuo nenumatytų situacijų, darbdaviai turėtų iš anksto ir aiškiai susitarti dėl mokymosi išlaidų kompensavimo, įforminti šiuos susitarimus raštu ir užtikrinti, kad jie neprieštarautų Darbo kodekso nuostatoms. Priešingu atveju bandymai susigrąžinti išlaidas gali būti pripažinti neteisėtais.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie VDI teritorinių skyrių (DGK), daugiau kaip 24 proc. darbo ginčų baigėsi taikos sutartimi, kai ginčo šalys, pasiekus kompromisą, sudarė rašytinę taikos sutartį dėl darbo ginčo išsprendimo, ir DGK ją patvirtino sprendimu, o kartu su kitais teigiamais darbo bylų baigties rezultatais, t. y. kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu, tokie sprendimai sudarė apie 37 proc.

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė džiaugiasi, kad DGK pavyksta ginčo šalis sutaikyti, ir pabrėžia, kad ginčo šalys tokiu būdu išvengia ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi teisme. „Svarbu akcentuoti, kad darbo ginčai DGK yra nagrinėjami nemokamai, o, ginčo šalių nepavykus sutaikyti DGK ir ginčui persikėlus į teismą, bylinėjimosi išlaidos siekia net iki 7 000 Eur, todėl darbo ginčo šalims išsprendus darbo ginčą DGK taikos sutartimi, galima sakyti, laimi abi ginčo šalys“, – atkreipia dėmesį skyriaus vedėja I. Janukevičienė.
Skyriaus vedėja taip pat informuoja, kad ginčo šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi, todėl DGK esant galimybei patvirtinta taikos sutartį net ir po darbo bylos DGK išnagrinėjimo iš esmės, panaikindama anksčiau priimtą DGK sprendimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu pirmasis DGK sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, ir įvertinusi, ar pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymams ir išlaiko šalių lygiateisiškumą.

Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.