Išankstiniais duomenimis, Valstybinė darbo inspekcija per 2024 m. I pusmetį, neįskaičiuojant eismo įvykių, gavo 54 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 8 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, per 2023 m. I pusmetį – atitinkamai 58 ir 9 pranešimai.

Išsamesnė informacija čia:

VDI dažnai sulaukia klausimų dėl darbo poilsio dieną: kaip tinkamai apmokėti ar kompensuoti tokį darbą, ar reikalingas darbuotojo sutikimas ir kita. Apžvelgiame pagrindinius reikalavimus ir taisykles, susijusias su darbu per poilsio dieną, kad būtų užtikrinta tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisių ir interesų apsauga.

„Numatytos darbuotojo poilsio dienos metu darbas galėtų būti organizuojamas išimtiniais atvejais, nes poilsio dienos yra skirtos darbuotojo poilsiui ir atsistatymui, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Žinoma, gali nutikti įvairių nenumatytų situacijų, kai prireikia darbuotoją iškviesti dirbti per jo poilsio dieną, tačiau tokiomis aplinkybėmis svarbu žinoti, kokie yra teisės aktuose nustatyti apribojimai, kaip yra reguliuojamas darbo užmokestis ir kokios darbuotojo teisės yra ginamos.“

Skyriaus vedėja pabrėžia, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, darbuotojui mokamas ne mažesnis kaip dvigubas jo darbo užmokestis. „Svarbu nustatyti, ar dirbdamas poilsio dieną darbuotojas viršija jam nustatytą savaitės darbo laiko normą – jeigu viršija, tokiu atveju taikomas apmokėjimas už viršvalandinį darbą poilsio dieną, tačiau šiuo atveju apmokėjimo dydžiai sutampa, tai yra tiek darbas poilsio dieną, tiek viršvalandinis darbas poilsio dieną apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis, tai yra valandinis atlygis arba mėnesinė alga, bet ir kiti mokėjimai, pavyzdžiui, priedai, priemokos ir kita, pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio dieną įskaičiuojamos visos darbo užmokesčio dalys, numatytos Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.

1. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad yra numatyta galimybė už darbą poilsio dienomis kompensuoti darbuotojui ir papildomu poilsiu, tai yra darbuotojui raštiškai sutikus darbo poilsio dieną laikas, padaugintas iš skaičiaus ne mažesnio nei 2, gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko. „Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas poilsio dieną dirbo 4 valandas, prie kasmetinių atostogų laiko jam pridedamos ne mažiau nei 8 valandos, taigi tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką nėra mokama, o apmokama darbo užmokesčiu už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.

Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, svarbu pastebėti, kad juridinio asmens vienasmenio valdymo organui už darbą poilsio dieną nėra mokama, o juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Bet kokiu atveju darbo poilsio dieną apskaita yra tvarkoma.

„Skirti darbuotoją dirbti poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo ar pamainos grafiką, galima tik darbuotojui raštiškai sutikus, be to, darbdaviui organizuojant darbo procesą poilsio dieną būtina laikytis nustatytų imperatyvių maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų“, – pagrindinius darbo poilsio dieną akcentus sudeda vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

mob. + 370 698 73 025

Siekiant stiprinti sveikatos sektoriaus pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei suteikti praktinius įgūdžius krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu, iki 2025 metų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį asmenų, iš viso iki 2026 metų turės būti apmokyti 6 tūkst. medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų.

„Gydymo įstaigos turi būti pasirengusios reaguoti ir veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu, užtikrinti efektyvią asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą bei gebėti operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį. Tam būtina, kad veikimo algoritmus žinotų ne tik atsakingi darbuotojai gydymo įstaigose, bet ir įstaigų vadovai, skyrių ir padalinių vadovai, medikai, kad kaip įmanoma labiau būtų galima sušvelninti tokių situacijų sukeltas pasekmes žmonių sveikatai ir gyvybei bei asmens sveikatos priežiūros veiklai“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Pirmieji mokymai šių metų birželio mėnesį startavo trijose mokymų grupėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo įstaigose. Liepą suplanuotos 3 mokymų grupės Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje, rugpjūtį – Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Margarita Batūrienė sako, kad šie mokymai suteikė žinių, reikalingų ruošiantis galimoms krizėms ir ekstremalioms situacijoms: „Šie mokymai yra labai svarbūs užtikrinant gydymo įstaigų pasirengimą ir paslaugų pacientams tęstinumą, padeda ne tik parengti medikus galimoms grėsmėms ir susidoroti su psichologiniu stresu, bet ir stiprina įstaigos, o kartu ir visos sveikatos priežiūros sistemos atsparumą. Pastangos suteikti medicinos personalui informacijos, siekiant efektyviai reaguoti į įvairias kritines situacijas, tokias kaip masinės ar stichinės nelaimės, karo padėtis, cheminis ar radiacinis pavojus ir kt. yra ypač reikalingos.“

Mokymai susideda tiek iš teorinių, tiek iš praktinių situacijų modeliavimo, skirtų pasirengti bei koordinuotai ir efektyviai teikti sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliosios situacijos, masinės nelaimės, mobilizacijos ar karo padėties metu. Mokymų dalyviai gilinasi į tokių situacijų teisinį reguliavimą, įvairių pagalbos tarnybų uždavinius ir pagalbos organizavimo ypatumus, sveikatos sistemos organizavimą mobilizacijos metu ir pareigų paskirstymą bei ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą ir aktyvavimą.

Taip pat gilinamasi į gydymo įstaigų veiklos, pagalbos teikimo organizavimo principus, vadovavimą, kontrolę ir komunikaciją, medicininį rūšiavimą, reikalingus išteklius ASPĮ veiklos tęstinumui užtikrinti, situacijos vertinimą ir valdymą įvykio vietoje, saugumo užtikrinimą, specifines ekstremalias situacijas ir krizes, masinės nelaimės valdymo ypatumus taikos ir karo atveju.

Per mokymus paliečiami ir psichologinės pagalbos teikimo ypatumai nukentėjusiems, darbuotojų saugos priemonių naudojimo ekstremalių situacijų metu klausimai.

Medikų mokymai organizuojami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą kvalifikacijos tobulinimo programą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumai įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių, ekstremaliųjų situacijų ar karo padėties metu“, bendradarbiaujant su Higienos instituto Kompetencijų centru.

Iš viso pagal mokymų programą iki 2025 m. vidurio planuojama apmokyti tūkstantį specialistų, daugiau nei pusę iš jų – iki 2024 m. pabaigos. Stiprinant gydymo įstaigų personalo parengtį iki 2026 m. planuojama apmokyti apie 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų sveikatos sektoriaus operacijų centro narius, gydymo įstaigų Ekstremalių situacijų valdymo grupių narius, asmens sveikatos priežiūros specialistus, gydymo įstaigų vadovus ir kitus darbuotojus, dirbančius asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat visuomenės sveikatos specialistus.

Daugiau informacijos apie mokymus – Higienos instituto svetainėje.

SAM Komunikacijos skyrius