DRAUGE GALIME DAUGIAU !

Tai, kad POLA direktorės pasiūlytai temai ir pranešimui su diskusija "Bendradarbiavimas su pacientais: iššūkis ir galimybė?" skirtas visas pusdienis, rodo, kad medikų ir pacientų bendruomenėje vis labiau įsiklausoma vieniems į kitus, kad suprantama, kad esme partneriai, siekiantys to paties tikslo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo ginčų komisijoje (DGK) darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

„Konstitucinis Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarimu pripažino, kad Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalis, pagal kurią DGK ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, pavyzdžiui, advokato pagalbos išlaidos, neprieštarauja Konstitucijai, – atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. KT54-N11/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies (2017 m. birželio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Taigi, DGK, priešingai nei teismai, nepriteisia ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šalys gali nesibaiminti finansinės rizikos – kiekviena šalis patiria tik tas išlaidas, kurias pati pasirenka.“

Pareiškėjas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese, atlyginimo priteisimo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį DGK darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai, o ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, palengvina ir pagreitina darbo ginčų nagrinėjimo procesą – DGK netenka pareigos spręsti dėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo.

Be to, kai ginčą inicijavusi šalis nepatiria rizikos finansiškai nukentėti dėl galimos nepalankios bylos baigties, paprastai silpnesnė ekonominiu ir socialiniu požiūriu ginčo šalis – darbuotojai – yra skatinami aktyviau ginti savo pažeistas teises.

Taip išvengiama situacijų, kai finansinė rizika – galimybė, kad tektų atlyginti kitos ginčo šalies patirtas išlaidas, – atgraso darbuotojus nuo savo pažeistų teisių gynimo ir daro darbo ginčų nagrinėjimą nepatrauklų.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors darbo ginčo šalys gali patirti papildomų išlaidų, pvz., advokatų paslaugoms apmokėti, tačiau jos nėra būtinos, o tokių išlaidų rizika darbo ginčo šalims tampa lengviau valdoma – kiekviena šalis nuo pat pradžių žino, kad ji visada patirs tik tas išlaidas, kurias pati pasirinks patirti, ir ne daugiau.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kad vaikų ligų skyriai yra nuostolingi – garsiai kalba rajoninių ligoninių vadovai. Tačiau mažuosius pacientus gydantys skyriai jau neatsiperka ir Santaros klinikose. „Jeigu Santaros klinikų gimdymo skyrius kažkada buvo projektuotas 3-3,5 tūkstančiams gimdymų per metus, šiandien jų yra vos per 2 tūkstančius“, – apie niūrią realybę kalba Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša. Maža to, pasirodė informacija, kad iš Santaros klinikų vaikų skyriaus masiškai išeina gydytojai. Nerimaujama, kad ši situacija kelia rimtą grėsmę vaikų gydymo paslaugų prieinamumui ir kokybei. Pirmąjį pusmetį Santaros klinikos baigė su 9,36 mln. eurų nuostoliu, nes, kaip tikina klinikų vadovas, dalis skyrių yra nerentabilūs ir privalo būti dengiami iš kitų skyrių pajamų. Tai ypač aktualu ligoninėms, kuriose veikia vaikų ligų skyriai, nes Valstybinės ligonių kasos (VLK) nustatyti įkainiai už paslaugas neatspindi realių išlaidų Lietuvos sveikata Nr.45 3, 10 psl. ir daugiau naujienų Publicum sanitas N r.45.