Iš stažuotės Ukrainoje grįžo pirmoji Lietuvos medikų komanda. Jie ne tik įgijo žinių darbui ekstremaliomis sąlygomis, bet ir padėjo ukrainiečių medikams. Organizuodama šias medikų komandiruotes praktinėms žinioms kaupti, Sveikatos apsaugos ministerija siekia, kad visoje Lietuvoje būtų parengta medikų grupių, galinčių dirbti ekstremaliose situacijose, krizių ar karo sąlygomis.

Dviejų savaičių stažuotėje pietryčių Ukrainoje pirmoji dirbo Klaipėdos regiono medikų komanda, kurią sudarė Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojai. Specialistai stažuotei buvo renkami savanoriškumo principu pagal jų profesines specializacijas. Medikai dirbo keliose gydymo įstaigose netoli fronto. 

„Lietuvos medikai išmano ir puikiai atlieka savo darbą šalies gydymo įstaigose. Tačiau ekstremalioje situacijoje keičiasi saugumo sąlygos, reikia naujų įgūdžių, kaip pagalbą organizuoti ir teikti taktinėje aplinkoje, kai keičiasi traumų pobūdis. Lietuvos medikų komanda matė visą paciento kelią: nuo evakuacijos iki sužeistojo gydymo“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Klaipėdos universiteto ligoninė į stažuotę išleido patyrusius medikus: chirurgus, traumatologus, anesteziologus-reanimatologus.

„Mūsų medikai įgijo labai svarbios patirties, kaip organizuoti skubią medicinos pagalbą bei valdyti pacientų srautus ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį jie perteiks tiek savo kolegoms ligoninėje, tiek Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos įstaigoms“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis.

 „Domėjomės ne tik traumų, sužalojimų ypatumais, mums buvo labai svarbu išgirsti, kokius organizacinius pokyčius ukrainiečiams teko atlikti: kaip sužeistasis nuo fronto linijos patenka iki gydymo įstaigos. Ukrainos medikai pabrėžė, kad mes turime įvertinti galimybes dirbti po žeme esančiose ligoninių patalpose. Gydymo įstaigos privalo tapti gana autonomiškos, turi pasirūpinti alternatyviais energijos tiekimo šaltiniais ir vandeniu“, - pasakojo iš stažuotės grįžęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas Nerijus.

Visą medikų stažuočių procesą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o saugumu ir logistika pasirūpino nevyriausybinė organizacija „Blue/Yellow“.  

„Ukraina susiduria su didžiuliu sveikatos paslaugų trūkumu, todėl bet kokia pagalba labai vertinama. Ir kartu tai yra neįkainojama galimybė gauti darbo patirties ekstremaliomis sąlygomis. Jokie mokymai nesuteiks tiek praktinių žinių, kiek jų galima pasisemti kovojančioje Ukrainoje. Labai vertiname Lietuvos medikų ryžtą padėti ukrainiečiams, ir kartu tokiu būdu stiprinti Lietuvos saugumą“, – teigia „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

Šiuo metu komplektuojamos medicinos personalo komandos ir iš kitų šalies regionų. Lygiagrečiai iš visos Lietuvos į stažuotes Ukrainoje vyks gydytojai traumatologai, chirurgai, anesteziologai, slaugytojai, greitosios medicinos pagalbos medikai, taip pat psichikos sveikatos specialistai, kad ekstremaliai situacijai būtų pasirengusios visos sveikatos priežiūros specialistų sektoriai: nuo skubios pagalbos, suteikiant pirmąją pagalbą priešakinėse linijose ir evakuojant pacientus, iki reabilitacijos.

Ministerijos organizuojamos Lietuvos medikų komandų stažuotės Ukrainoje prisideda prie sveikatos sistemos atsparumo stiprinimo, kuris vyksta trimis kryptimis: gerinama sveikatos sektoriaus infrastruktūra, tobulinamas teisinis reglamentavimas ir stiprinami žmogiškieji ištekliai, organizuojant mokymus ir praktines programas.
 
Sveikatos apsaugos ministerija numato, kad iš kiekvieno Lietuvos regiono medikų savanorių grupės vyks į stažuotes Ukrainoje. Vėliau grįžę medikai dalinsis patirtimi su kolegomis, apmokys, kaip organizuoti gydymo įstaigų ir jose dirbančio personalo darbą ekstremaliomis sąlygomis. Tokiu būdu sveikatos apsaugos sistema sustiprins parengtį ir padidins atsparumą grėsmėms.

Nuolat tobulinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo srityje yra vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetų įgyvendinant devynioliktosios Vyriausybės programą. 

LR SAM informacija

Renatas Liberis - NVSPL profesinės sąjungos pirmininkas, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Skaitykite savaitraštyje Lietuvos sveikata Nr.15 ir Publicum sanitas Nr.15

Darbuotojai gyvena laukimu NVSPL profesinės sąjungos vadovas Renatas Liberis tvirtina: darbuotojai  laukia nuolatinio vadovo. Pernai vasarą nesėkmingai organizuotas konkursas iki šios dienos darbuotojams sėja klausimų, kaip toliau vyks organizacijos darbas. „Gyvename laukimu. Tuomet vadovauti laboratorijai nebuvo tinkamo kandidato. Dabartinė vadovė yra tik laikinai atliekanti funkcijas, todėl vykdo tik tai, kad laboratorija bendrai veiktų, būtų stabili. Apie kokias nors reorganizacijas ar pasikeitimus negirdėti“, – tvirtino R.Liberis. Profsąjungos vadovas įsitikinęs, kad proveržis gali ateiti tik esant nuolatiniam vadovui: „Dabar proveržio tikrai nebus. Laukiame, kada pagaliau ateis tikrasis vadovas ir paims reikalus į rankas. Klausimų yra visokių: norisi stiprinti sritis, su kuriomis dirbame, plėsti ir tyrimų ratą.“ Ne mažesnė problema, anot jo, – stiprių darbuotojų trūkumas, kadangi kompetentingus specialistus iškar pasiglemžia geresnius atlyginimus siūlantis privatus sektorius. Tiesa, beveik dvejus metus dirbantį NVSC vadovą V.Gruodį profsąjungų atstovas giria, teikdamas, kad šis į laboratorijos veiklą įsitraukia, aktyviai dalyvauja posėdžiuose: „Vaidotą
Gruodį vertiname itin teigiamai. Mūsų požiūriu, jis geras vadovas. Tinkamai atlieka tiek NVSC funkcijas, tiek stipriai įsitraukia į laboratorijos veiklą, kol neturime nuolatinio vadovo.“

Sveikatos apsaugos ministerijoje trečiadienį per spaudos konferenciją pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, įstatymų pakeitimais siekiama įtvirtinti pacientų teisę ir konstitucinį principą, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir užtikrina nemokamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.

„Imtis pakeitimų mus paskatino pacientų atsiliepimai, nusiskundimai, kad jie, mokėdami mokesčius, kreipdamiesi į gydymo įstaigas, gaudami siuntimus gydytis vienokį ar kitokį sveikatos sutrikimą, susiduria su reikalavimais mokėti papildomus mokesčius. Kartais paaiškėja, kad nuo paciento nuslepiama, kad už paslaugą jau apmoka valstybė. Todėl dabar teikdami įstatymų pataisas mes norime įtvirtinti aiškų principą, kad siuntimas gauti vienokią ar kitokią paslaugą yra paciento bilietas, jau apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir papildomai už jį mokėti nereikia“, – teigė M. Jakubauskienė.

Pacientams, kurie turėdami siuntimą susiduria su prašymu primokėti už konsultaciją ar tyrimą, ministrė pataria pirmiausiai kreiptis į gydymo įstaigos vadovą ir paklausti, ar tikrai šios paslaugos nėra jau apmokėtos ligonių kasų, o taip pat informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Valstybinę ligonių kasą (VLK). VLK priima pacientų nusiskundimus dėl galimai neteisėtų priemokų ir tiria, ar jie yra pagrįsti.

VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus teigimu, pacientas turi būti užtikrintas, kad atėjęs į bet kurią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasomis, gaus saugią, gero standarto paslaugą be papildomų priemokų. 

„Su ligonių kasomis sudarytose sutartyse gydymo įstaigos jau yra įsipareigojusios nereikalauti iš pacientų jokio papildomo mokesčio. Tačiau dviprasmiška įstatymo nuostata apie priemokas už geresnes paslaugas sukuria situaciją, kad tokių priemokų tarsi galima paprašyti. Palaikome ministerijos iniciatyvą šią įstatymo nuostatą keisti“, – teigė G. Bendorius.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pasidalino įžvalgomis iš prieš mėnesį atliktos POLA bendruomenės narių apklausos, kuri atskleidė, kad pacientams gaunant  sveikatos priežiūros paslaugas būtent paslaugų veiksmingumas, tinkamumas ir saugumas yra svarbiausias aspektas, kurį kaip prioritetą nurodo daugiau nei 52 proc. asmenų. Kita vertus dažniausios priežastys, kodėl pacientai kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, yra greitesnis paslaugos gavimas (38 proc.) ir lengvesnis patekimas pas pageidaujamą specialistą (30 proc.).

Ir nors gautų paslaugų kokybės vertinimas tiek gavusių paslaugas tik valstybinėse įstaigose, tiek ir privačiose yra išskirtinai aukštas, t. y. 87 proc. ir 91 proc., visgi savo pastebėjimuose ir komentaruose žmonės dažnai mini ilgas laukimo eiles ir aukštas paslaugų kainas, dažnai įvardindami neteisybės jausmą, kai pas tą patį specialistą paslaugą galima gauti nedelsiant, jei susimoki. Net 35 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nurodė, kad gaudami paslaugas valstybinėje įstaigoje patyrė išlaidas specialistų konsultacijoms, ir net 52 proc. – tyrimams. Privačiose gydymo įstaigose už konsultacijas mokėjo 82 proc. pacientų, už tyrimus – 75 proc. 

„Siekis užtikrinti, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra būtų teikiama nemokamai, pacientams yra labai svarbus, visgi labai svarbu sutarti ir aiškiai apibrėžti, kas įeina į šią sąvoką, skiriant pakankamai laiko diskusijoms su visomis suinteresuotomis pusėmis“, – teigė N. Čiakienė.

Šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinanti galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas, procedūras, teoriškai turėjo suteikti pacientams galimybę pasirinkti tam tikras paslaugas, tačiau praktikoje tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu,  keliančiu visuomenėje nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą. Todėl šių skirtingai interpretuojamų įstatymo nuostatų siūloma atsisakyti.

Tačiau tai nereiškia, kad neliks mokamų paslaugų. Tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos galės toliau jas teikti, tačiau pacientui bus aišku, kad šias paslaugas pilnai apmoka jis pats, o ne PSDF biudžetas. Taip pat lieka galioti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta nuostata, kad prieš teikiant pacientui mokamas paslaugas jis privalo būti informuotas apie galimybę šias paslaugas gauti nemokamai.

Ministerija, teikdama įstatymų pataisas, siekia mažinti netolygumus tarp šalies sveikatos įstaigų, kad vienoda paslaugų kokybė būtų užtikrinama visoje šalyje.

Pateiktos Sveikatos sistemos ir susijusių įstatymų pataisos prisideda prie XIX Vyriausybės programos 232 punkto priemonės „Užtikrinsime, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu garantuotas biudžeto apmokamas paslaugas“ ir  247 punkto priemonės „Trumpinsime eiles gaunant sveikatos priežiūros paslaugas, prioritetą skirdami didžiausios rizikos pacientams“ įgyvendinimo.

LR SAM informacija

 „Bus sumaištis“, – taip atsiliepė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas dr. Kęstutis Štaras apie Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) įvedamą prievolę nuo balandžio mėnesio gydymo įstaigoms e.sveikatoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų konsultacijų grafikus. Esą naujoji tvarka gyventojams turėtų pagreitinti patekimą pas specialistus. O kaip bus iš tikrųjų? Pirmieji chaoso ženklai – šią savaitę užstrigusi e.sveikatos platforma.

Apie tai ir daugiau skaitykite  savaitraščiuose Lietuvos_sveikata Nr.14 ir  Publicum_sanitas Nr.14