ETUC komunikacijos prioritetai: siekiama kalbėti realiomis darbuotojų istorijomis
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) spaudos, komunikacijos ir kampanijų komiteto posėdyje, įvykusiame lapkričio 14 d., pagrindinis dėmesys skirtas 2026 m. informacinei kampanijai, kuria siekiama reaguoti į Europos Komisijos (EK) paskelbtas „Kokybiškų darbo vietų gaires“. Kampanijos prioritetai yra susiję su pagrindiniais darbuotojų teisių iššūkiais: teisingu perėjimu, viešaisiais pirkimais, psichosocialinėmis rizikomis ir perdegimu, dirbtinio intelekto panaudojimu, nuotoliniu darbu bei atsijungimo teise, subrangos ir įdarbinimo tarpininkų reguliavimu. Posėdyje pabrėžta, kad kampanijos sėkmė priklausys nuo nacionalinių profesinių sąjungų centrų, narių įsitraukimo, todėl komunikacija turi būti paremta kiekvienos šalies kontekstu, realiomis darbuotojų istorijomis.
Taip pat aptarti kiti ETUC prioritetai: „Teisingų mokesčių manifestas“, produktyvumo pozicija, Teisingo perėjimo mechanizmas, Omnibuso I paketas ir daug nerimo keliantis EK „28-asis režimas“, galintis silpninti nacionalinius darbuotojų apsaugos standartus.
ES teisingumo teismas paliko galioti adekvačios minimalios algos direktyvą
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas paskelbė sprendimą dėl ES Adekvačios minimalios algos direktyvos, aiškiai patvirtindamas, kad direktyvos tikslai ir teisinis pagrindas išlieka galiojantys. Teismas sutiko, kad ES gali nustatyti bendrus rėmus dėl minimalaus darbo užmokesčio apsaugos ir kolektyvinių derybų stiprinimo, tačiau panaikino dvi technines nuostatas: privalomų ekonominių kriterijų taikymą nustatant minimalaus mėnesinio (MMA) atlyginimo adekvatumą bei draudimą, jog MMA negalėtų sumažėti automatinio indeksavimo metu. Šie elementai nuo šiol laikomi rekomendaciniais.
Esminė direktyvos logika išlieka nepakeista: valstybės turi užtikrinti, kad minimalus atlyginimas būtų adekvatus, o kolektyvinių derybų aprėptis - stiprinama visais lygmenimis.
ETUC šį sprendimą vertina kaip profesinėms sąjungoms palankų išaiškinimą, nes Teismas ne tik neapribojo direktyvos, bet patvirtino jos svarbiausią turinį išsaugant vieną kertinių direktyvos principų: valstybės, kurių kolektyvinių derybų aprėptis nesiekia 80 proc., ir toliau privalo parengti aiškų veiksmų planą derybų plėtrai.
EP iniciatyva dėl algoritminio valdymo ribojimo darbo vietose
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pradėjo naują politinę iniciatyvą, siekdamas apriboti neatsakingą algoritminio valdymo naudojimą darbo vietose. Komitetas pabrėžia, kad algoritminės sistemos šiandien darbdaviams leidžia automatizuoti esminius darbo santykių sprendimus - jos sudarinėja darbo grafikus, skaičiuoja atlyginimus, vertina našumą ir kai kuriais atvejais net inicijuoja darbuotojų atleidimus.
Atsižvelgdamas į didėjančią riziką darbuotojų teisėms, Užimtumo komitetas siūlo uždrausti bet kokius sprendimus, priimamus vien algoritmų, įtvirtinti privalomą duomenų rinkimo ir naudojimo skaidrumą ir griežtai apriboti jautrių duomenų - emocinės būsenos, psichologinių požymių, biometrikos ar lokacijos rinkimą bei naudojimą. Komitetas taip pat ragina užtikrinti realią žmogaus priežiūrą, darbuotojams suteikiant teisę suprasti, kaip algoritmai juos vertina, ir ginčyti sprendimus, turinčius poveikį jų darbo sąlygoms. Galutinis balsavimas dėl šios iniciatyvos numatytas 2025 m. gruodžio mėnesį.
ETUC perspektyva dėl produktyvumo
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) vykdomasis komitetas patvirtino naują produktyvumo rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad tvarus produktyvumo augimas prasideda nuo teisingai apmokamo darbo. Dokumente akcentuojama, kad orūs atlyginimai yra būtina sąlyga, leidžianti darbuotojams prisitaikyti prie naujų technologijų, dalyvauti pokyčiuose ir kurti pridėtinę vertę. ETUC teigia, kad produktyvumo negalima sieti su didesniu darbo tempu ar darbuotojų motyvacijos stoka - tai klaidinantis požiūris, nukreipiantis dėmesį nuo tikrosios problemos.
Rezoliucijoje aiškiai įvardijama, jog Europos produktyvumo stagnaciją lemia ir struktūrinis investicijų trūkumas. Daugelyje sektorių nepakankamai investuojama į įrangą, technologijas, procesų modernizavimą ir darbuotojų kvalifikaciją, todėl ekonomikos negali generuoti didesnio produktyvumo, net ir turėdamos motyvuotą darbo jėgą.
Socialinė politika sugrįžta į aukšto lygio diskusijas
Dohoje vykęs Antrasis pasaulio socialinės raidos viršūnių susitikimas subūrė daugiau nei 14 tūkst. dalyvių iš 150 valstybių: politinių lyderių, JT agentūrų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų. Susitikimo pabaigoje priimta deklaracija įtvirtino naują globalios socialinės politikos kryptį: šalys įsipareigojo stiprinti universalias socialinės apsaugos sistemas, užtikrinti orų darbą kaip neatsiejamą žaliosios ir technologinės transformacijos dalį bei plėsti socialinį dialogą kaip demokratijos, ekonominio stabilumo ir socialinio teisingumo pamatą. Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad tvarus vystymasis negali būti atsietas nuo darbuotojų teisių, įtraukių darbo rinkų ir visuomenės atsparumo stiprinimo, todėl šalys raginamos investuoti į viešąsias paslaugas, socialinę apsaugą ir darbo santykių modernizavimą.
Tesla konfliktas Švedijoje: socialinio dialogo išbandymas
Švedijoje jau dvejus metus tęsiasi konfliktas tarp IF Metall profesinės sąjungos ir „Tesla“. Ginčas kilo 2023 m., kai „Tesla“ atsisakė pasirašyti kolektyvinę sutartį, nors Švedijoje jos yra įprasta ir privaloma socialinio dialogo praktika.
Kadangi įmonė laikosi pozicijos nevykdyti kolektyvinių derybų, IF Metall paskelbė streiką, o per dvejus metus jis išsiplėtė į plataus masto solidarumo veiksmus: prie akcijų prisijungė transporto, elektrikų, jūrininkų, pašto ir logistikos profesinės sąjungos. Jos blokuoja „Tesla“ dalių tiekimą, automobilių pristatymą, serviso paslaugas ir krovinių judėjimą šalyje.
Švedijos profesinių sąjungų pozicija išlieka tvirta - visi Švedijoje veikiantys darbdaviai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar kilmės, privalo laikytis socialinio dialogo taisyklių.
Islandijos moterų streiko 50-metis
Islandija mini 50 metų nuo istorinio 1975 m. moterų streiko, kai net 90 proc. šalies moterų sustabdė bet kokį darbą - tiek apmokamą, tiek namų ruošos ir faktiškai paralyžiavo valstybės veikimą. Ši precedento neturinti akcija tapo lūžio tašku Islandijos lyčių lygybės politikoje ir viena įtakingiausių moterų protesto akcijų pasaulyje.
2025 m. minint šią sukaktį, moterų organizacijos vėl paragino visą dieną nedirbti, primindamos, kad net pažangiausiose šalyse lyčių lygybės principai, įskaitant darbo vietas, vis nėra pasiekta. Organizatoriai pabrėžė, jog ši sukaktis nėra tik istorinė proga, bet ir įspėjimas, kad norint išlaikyti ir stiprinti lyčių lygybę būtinas nuolatinis šalių įsipareigojimas.
Naujasis TDO darbuotojų veiklos biuro vadovas Oliver Röpke
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) paskyrė Oliver Röpke vadovauti Darbuotojų veiklos biurui (ACTRAV), atsakingam už darbuotojų interesų atstovavimą ir ryšį su pasaulio profesinėmis sąjungomis.
Lapkričio 25 d., minint Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, įvyko Europos viešųjų paslaugų sektoriaus profesinių sąjungų atstovų diskusija apie įvairaus pobūdžio smurto prieš moteris problematiką.
Lapkričio 25 d. minėta tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena
Europos viešųjų paslaugų sektoriaus profesinių sąjungų atstovų diskusijoje apie įvairaus pobūdžio smurto prieš moteris problematiką išryškėjo, kad tai opi problema: net 1 iš 3 moterų ES patiria fizinį ar seksualinį smurtą, grasinimus, o daugiau nei pusė visų „moteržudysčių“ įvykdoma artimoje aplinkoje, partnerių ar šeimos narių.
Be to, vis dar paplitęs seksualinis priekabiavimas darbo vietose, o pažeidžiamiausia grupė - jaunos moterys (18–29 m.)
Tik trečdalis moterų žino, į ką kreiptis savo darbovietėje, jei patirtų priekabiavimą. Vis dar stokojama saugių apie patirtą smurtą ar seksualinį priekabiavimą pranešimo kanalų ir realios apsaugos mechanizmų.
Parengė LPSK darbuotojai Jonas Januškevičius, Jūratė Čilinskaitė
Puiki naujiena mūsų nariams!
Nuo gruodžio 1 d. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos gretas papildė nauja darbuotoja - Komunikacijos specialistė Beata Bernadišienė, turinti didelę žurnalistės ir komunikacijos specialistės patirtį.
Beata yra žingeidi, kūrybinga, atsakinga ir konkreti, žino, kas yra sveikatos politika ir kokia yra Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų struktūra, pavaldumas, viešumas.
Beata rašys apie sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančius mūsų narius, viešins problemas, dalinsis jūsų pasiekimais ir geromis naujienomis. Taip pat pagal poreikį atvažiuos į įstaigas pasikalbėti jums rūpimais klausimais.
Kontaktinis telefonas:
Beata Bernadišienė +370 615 17383
+370 619 16256 (LSADPS ofisas)
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Informuoti darbdavį – pirmasis žingsnis
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbuotojas, dėl objektyvių aplinkybių, pavyzdžiui, uždarytos oro erdvės, negalintis laiku grįžti į darbą, turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.
Kokios galimybės darbuotojui?
Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo atvejus – kasmetines arba nemokamas atostogas ir kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus. Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
Jeigu darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu.
Ar tokia situacija gali būti laikoma pravaikšta?
Pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą. Tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį gali būti taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis. Tačiau, kaip pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja, prieš priimdami bet kokį sprendimą, darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą. Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Svarbiausia – bendradarbiavimas ir sąžiningumas
VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios. Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.

DRAUGE GALIME DAUGIAU !
Tai, kad POLA direktorės pasiūlytai temai ir pranešimui su diskusija "Bendradarbiavimas su pacientais: iššūkis ir galimybė?" skirtas visas pusdienis, rodo, kad medikų ir pacientų bendruomenėje vis labiau įsiklausoma vieniems į kitus, kad suprantama, kad esme partneriai, siekiantys to paties tikslo.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbo ginčų komisijoje (DGK) darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
„Konstitucinis Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarimu pripažino, kad Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalis, pagal kurią DGK ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, pavyzdžiui, advokato pagalbos išlaidos, neprieštarauja Konstitucijai, – atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. KT54-N11/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies (2017 m. birželio 6 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. – Taigi, DGK, priešingai nei teismai, nepriteisia ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šalys gali nesibaiminti finansinės rizikos – kiekviena šalis patiria tik tas išlaidas, kurias pati pasirenka.“
Pareiškėjas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese, atlyginimo priteisimo.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį DGK darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai, o ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, palengvina ir pagreitina darbo ginčų nagrinėjimo procesą – DGK netenka pareigos spręsti dėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo.
Be to, kai ginčą inicijavusi šalis nepatiria rizikos finansiškai nukentėti dėl galimos nepalankios bylos baigties, paprastai silpnesnė ekonominiu ir socialiniu požiūriu ginčo šalis – darbuotojai – yra skatinami aktyviau ginti savo pažeistas teises.
Taip išvengiama situacijų, kai finansinė rizika – galimybė, kad tektų atlyginti kitos ginčo šalies patirtas išlaidas, – atgraso darbuotojus nuo savo pažeistų teisių gynimo ir daro darbo ginčų nagrinėjimą nepatrauklų.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors darbo ginčo šalys gali patirti papildomų išlaidų, pvz., advokatų paslaugoms apmokėti, tačiau jos nėra būtinos, o tokių išlaidų rizika darbo ginčo šalims tampa lengviau valdoma – kiekviena šalis nuo pat pradžių žino, kad ji visada patirs tik tas išlaidas, kurias pati pasirinks patirti, ir ne daugiau.
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.