• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Pirmadienis, 2023 Gruodis 04

 

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga palaiko mūsų brolius ukrainiečius kovoje prieš Rusijos agresiją, o mūsų palaikymą ukrainiečiams išreikėme ir finansiškai, palaikydami pilietinę iniciatyvą Blue /Yellow, kurios tikslas tiesiogiai padėti Ukrainos kariams.
Šiandieną Blue/Yellow rėmėjus ir partnerius, be kurių Ukraina nebūtų atlaikiusi nesibaigiančių agresoriaus atakų be visų mūsų indėlio ir pagalbos, buvome pakviesti į padėkos renginį Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kuriame iš pirmų lūpų išgirdome atsakymus į labiausiai rūpimus klausimus dėl Ukrainos, taip pat pristatymą Blue/Yellow veiklos rezultatus ir planus. Ir, žinoma, mes, kaip ir kitos įmonės sulaukėme padėkos.
                                   
                                                                        
Penktadienis, 2023 Gruodis 01

Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti

Darbuotojų baimė kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, dvejonės dėl konfidencialumo, savikritika ir netikėjimas psichinės pagalbos paslaugomis vis dar gajus. Darbuotojo psichikos sveikatos gerovė turėtų būti vienas esminių darbdavio prioritetų. Juk nuo darbuotojo emocinės ir psichinės gerovės tiesiogiai priklauso ir darbuotojo kuriama vertė darbdaviui.

Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai – kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?Darbdavys negali domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą

Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1–2 d.).

Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.

 Kada darbuotojui gali būti reikalinga psichiatro konsultacija?

Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos – darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 ir 2 lenteles). 

Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (Aprašo 26 p.).

Psichologas ir psichiatras – ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi

Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.

Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.

Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Visos išimtys – čia.

Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą

Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.). Kitaip tariant, darbdavys, turintis informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatos problemas, gali jį diskriminuoti darbo vietoje.

Darbuotojo teisė, darbdaviui bandant rinkti informaciją apie sveikatą

Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui.

Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas – tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.

Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.

VDI informacija

Ketvirtadienis, 2023 Lapkritis 30

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva startavusi nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba siekia darbuotojams plėsti galimybes kelti kvalifikaciją, gerinti darbo sąlygas įsigyjant naują, šiuolaikišką ir standartizuotą įrangą. Siekiant suvienodinti darbo užmokestį, nuo 2024 m. sausio bus pradedama diegti vieninga darbo užmokesčio sistema.

„Atlyginimo suvienodinimas – opus, tačiau šiuo metu itin aktualus klausimas. GMP tarnybos darbuotojų atlyginimų suvienodinimą vertinu kaip ypatingai svarbų ir stiprų pasiekimą. Kiekvienas GMP tarnybos darbuotojas, atliekantis tą patį darbą ir turintis tą pačią kompetenciją, turėtų gauti vienodą atlygį, nepriklausomai nuo to, kur jis dirba“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

GMP tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis teigė, kad iki GMP tarnybos pertvarkos atskirose įstaigose vyravo skirtinga darbo užmokesčio sistema. Siekiant sudaryti lygias sąlygas visiems specialistams, bus įgyvendinta vieninga darbo užmokesčio sistema. „Tai – vienas iš pagrindinių Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pertvarkos tikslų. Siekiant pagreitinti procesą, jau šių metų gruodį darbuotojams, kurių darbo užmokestis yra mažesnis negu šių metų liepos mėnesio apskaičiuotas didžiausias – bus pakeltas iki didžiausio, išmokant priedus“, – pažymėjo jis. Darbuotojams – vienodos galimybės kelti kvalifikaciją.

Gerinant GMP paslaugų kokybę, siekiama sudaryti tokias pat galimybes specialistams tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Tam vykdomi GMP darbuotojų mokymai.

„Mokymus, kurie yra skirti 2800 žmonių, mes turime pirmą kartą po dešimties, o gal ir daugiau metų. Tai ir yra teigiama centralizacijos pasekmė – vieninga organizacija gali visiems darbuotojams suteikti vienodus standartizuotus mokymus, kurie padės didinti jų kompetenciją ir teikti vienodai aukštos kokybės paslaugas visoje šalyje“, – sakė GMP tarnybos vadovas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta Kritinių būklių mokymai bei Masinės nelaimės principų ir valdymo mokymai. „Tai yra labai reikšmingi ir naudingi mokymai. Džiaugiamės, kad juose gali dalyvauti visi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai“, – teigė N. Mikelionis. Numatytos investicijos darbo sąlygų gerinimui.

 Iki 2027 m. GMP tarnyba sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos. N. Mikelionio teigimu, per ateinančius 3 metus didžioji dalis lėšų (31,8 mln. eurų) bus panaudota automobilių parko atnaujinimui, naujų automobilių su modernia medicinos įranga įsigijimui. Tai leis skirtingų regionų GMP darbuotojams suvienodinti darbo sąlygas.

„Automobiliai bus visiškai vienodi. Siekiama standartizuoti jų vidaus įrangą, kad darbuotojai turėtų tokias pačias darbo priemones ir sąlygas. Tokiu būdu užtikrinsime vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje šalyje“, – pažymėjo GMP tarnybos vadovas.

Pasak jo, likusi ES investicijų dalis bus skirta infrastruktūros ir pastočių patalpų atnaujinimui, skaitmenizavimui. Taip pat GMP specialistų mokymams ir GMP dirbančių vairuotojų perkvalifikavimui į paramedikus.

SAM Komunikacijos <https://sam.lrv.lt/lt/kontaktai-ziniasklaidai>  skyrius

 

Ketvirtadienis, 2023 Lapkritis 30
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė sako, kad mes visą laiką kalbame apie orias darbo sąlygas, apie orius darbo atlyginimus – to mes tikrai neturime. Pirmininkė pažymi, kad gydytojai vis dar nenori kreiptis pagalbos dėl patiriamų psichologinių problemų darbe ar artimoje aplinkoje į specialistus, kurie dažnu atveju yra kolegos. LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė - matykime ir kalbėkime apie savo ir šalia esančių kolegų emocinį perdegimą. Nedvejodami ir nelaukdami kreipkimės pagalbos patys ir padėkime kolegai. Mes, kaip profesinė sąjunga, rengdami įvairius mokymus ir seminarus savo nariams tokiomis temomis kaip "Stresas mediko darbe ir gyvenime" dedame ir dėsime visas pastangas, kad tokie įvykiai nesikartotų.
Pirmininkės Rūtos Kiršienės interviu žiūrėkite nuo 2:10 minutės: