Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į ugdymo įstaigą, pabūti kartu šventės akimirkomis. Tačiau svarbu žinoti, kad laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Pagal galiojančius teisės aktus apmokamas laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, ir kuriems nepriklauso papildoma poilsio diena – mamadienis ar tėvadienis. Šiuo pusdieniu galima pasinaudoti Rugsėjo 1-ąją, palydint vaiką į mokyklą ar darželį, ir už jį mokamas vidutinis darbo užmokestis.

„Tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu papildomu poilsio laiku (mamadieniu ar tėvadieniu) jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“

Svarbu: Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbuotojai, kurie turi teisę į mamadienį ar tėvadienį, gali jį panaudoti Rugsėjo 1-ąją, tačiau papildoma garantija – apmokamas pusdienis – jiems Darbo kodekse nėra numatyta. „Tai reiškia,kad pasirinkimas bus arba panaudoti darbuotojui priklausančią papildomą poilsio dieną, arba rinktis sutrumpintą darbo laiką, tačiau dvigubos naudos – ir mamadienio, ir papildomo pusdienio tą pačią dieną – teisės aktai nenumato“. 

Toliau pateikiama lentelė, kurioje aiškiai nurodoma, kiek papildomo poilsio laiko priklauso skirtingose šeimos situacijose:

Visa išsami informacija apie teisę į mamadienį ar tėvadienį skelbiama VDI interneto svetainėje, skiltyje atmintinės darbuotojams ir darbdaviams (skirsnyje „Papildomas poilsis“). Čia pateikiamos visos nuostatos, kuriomis vadovaujantis darbuotojai gali planuoti savo laiką ir derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus.

Kad Rugsėjo 1-oji būtų rami ir sklandi, VDI rekomenduoja darbuotojams iš anksto informuoti darbdavį apie planuojamą laisvą laiką ar ketinimą pasinaudoti priklausančiomis papildomomis poilsio dienomis. Tai padės darbdaviui tinkamai suplanuoti darbo organizavimą ir užtikrinti sklandų kolektyvo darbą šventinę dieną.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

15:08:47Po dvejų metų nuo naujosios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos pradžios – Sveikatos apsaugos ministerijos užkurtas veiklos ir valdymo vidaus auditas. Jis atskleidė daug tarnybos problemų, pradedant veikla, baigiant finansais. Tarnybos vadovas Donatas Paliulionis kalendoriuje jau apsibraukė krūvą datų, iki kada bandys jas spręsti.raėjusią savaitę paviešintas Sveikatos apsaugos ministerijos auditas atskleidė, kad GMP tarnyboje neužtikrinamas efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas, yra neatsakingas turto lėšų naudojimas, neaiškiai pateikiama informacija apie finansus ir veiklą, tobulinta vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla, pavėžėjimo paslaugos.

Psichologinis smurtas darbe – tai rimtas darbo teisės pažeidimas, kurį būtina ne tik atpažinti, bet ir tinkamai pagrįsti, jei norima, kad situacija būtų objektyviai ištirta. Vien tik darbuotojo žodinio skundo nepakanka – reikalingi konkretūs įrodymai, padedantys įvertinti faktines smurto aplinkybes.

„Kiekvienas psichologinio smurto atvejis yra sudėtingas ir reikalaujantis kruopštaus vertinimo, svarbu ne tik tai, kaip jaučiasi darbuotojas, bet ir kokie objektyvūs įrodymai gali patvirtinti netinkamo elgesio faktą“, – pabrėžia Liudmila Mironovienė, VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.

Tiriant skundus ar prašymus dėl psichologinio smurto, VDI vertina visapusę informaciją – ne tik nukentėjusiojo paaiškinimus, bet ir situacijos kontekstą, kitų darbuotojų parodymus, galimus dokumentinius ar techninius įrodymus. Kuo aiškiau ir detaliau darbuotojas gali pagrįsti patiriamą smurtą, tuo efektyviau galima ištirti situaciją ir imtis reikiamų priemonių.

Darbuotojui, kuris mano, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, rekomenduojama būti aktyviam ir sąmoningai rinkti visus įmanomus duomenis apie netinkamą elgesį. Svarbu užfiksuoti ne tik pačius veiksmus ar žodžius, bet ir kontekstą – kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, ar buvo liudininkų, ar tokie veiksmai kartojosi.

Naudingi įrodymai gali būti įvairūs: išsaugotos SMS žinutės ar elektroniniai laiškai, darbo pokalbių ar susitikimų įrašai, nuotraukos, liudininkų parodymai, net ir vidiniai dokumentai, rodantys netiesioginius smurto požymius.

„Nors psichologinis smurtas dažnai pasireiškia subtiliomis, iš pirmo žvilgsnio nematomomis formomis, darbuotojo pareiga – padaryti šią žalą matomą. Kuo daugiau konkrečių faktų ir įrodymų bus surinkta, tuo realiau tikėtis, kad darbdavys ar institucijos imsis veiksmų“, – sako L. Mironovienė.

Jeigu darbdavys nereaguoja į darbuotojo pranešimą, ignoruoja problemą arba jei pats įmonės vadovas elgiasi netinkamai, darbuotojas gali pateikti skundą VDI. Ji kruopščiai įvertins pateiktą informaciją ir spręs, ar reikia atlikti tyrimą, taikyti poveikio priemones ar siūlyti kreiptis į darbo ginčų komisiją.                                            

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.