Darbo taryba – tai įmonės ar institucijos darbuotojų išrinkti atstovai, atstovaujantys darbuotojų interesams, ginantys darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises. Ši taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai darbuotojų skaičius viršija 20, išskyrus Darbo kodekse numatytas išimtis. 

Kodėl svarbi darbo taryba?

Darbo taryba užtikrina efektyvią darbuotojų ir darbdavio komunikaciją, skaidrumą ir teisingumo principų laikymąsi darbo santykiuose. Ji dalyvauja sprendžiant svarbius darbo organizavimo, saugos ir sveikatos klausimus ir užtikrina darbuotojų teisių gynimą. 

„Darbo tarybos rinkimai – tai ne tik teisinė pareiga, bet ir svarbus žingsnis, siekiant sustiprinti darbuotojų ir darbdavio dialogą. Išrinkta darbo taryba yra galingas įrankis, norint užtikrinti darbuotojų interesus ir gerinti darbo sąlygas visiems“, – teigia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. 

Kas gali būti renkami darbo tarybos nariais?

Darbo tarybos nariais gali tapti visi įmonėje dirbantys pilnamečiai asmenys, kurių darbo santykiai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir kurie sutinka būti kandidatais. Kandidatais negali būti darbdaviai ir jiems atstovaujantys asmenys.

 Kaip vyksta rinkimai?

Darbo tarybos rinkimus organizuoja rinkimų komisija, kurią sudaro darbdavys. Rinkimai vyksta slaptu tiesioginiu balsavimu, užtikrinant visų darbuotojų teisę dalyvauti. Pagal Darbo kodekso reikalavimus darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. 

Darbo tarybos sudėtis ir narių skaičius

Darbo tarybą sudaro nuo 3 iki 11 narių, priklausomai nuo vidutinio įmonės darbuotojų skaičiaus. Ši taryba veikia kaip kolektyvinė institucija, atstovaujanti darbuotojų interesams, sprendžiant su darbo organizavimu, sauga ir sveikata susijusius klausimus.

Darbo tarybos sudarymo principai:

• kai darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 20, vietoje darbo tarybos gali būti renkamas darbuotojų patikėtinis, kuris turi visas Darbo kodekso nustatytas ir darbo tarybai priskiriamas teises ir pareigas;
• jei darbovietėje jau veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja daugiau nei trečdalį darbuotojų, darbo taryba nėra sudaroma.

Svarbūs rinkimų aspektai:

• kiekvienas darbuotojas, turintis teisę dalyvauti rinkimuose, gali pasiūlyti po vieną kandidatą į darbo tarybos narius;
• profesinės sąjungos taip pat turi teisę siūlyti kandidatus ir užtikrinti, kad bent vienas jų atstovas būtų išrinktas į tarybą.

Darbo tarybos rinkimų tvarka:

• rinkimai skelbiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo rinkimų komisijos sudarymo;
• kandidatų sąrašai paskelbiami likus bent 14 dienų iki rinkimų;
• rinkimai vyksta darbo metu įmonės ar įstaigos patalpose.

Kada rinkimai laikomi neįvykusiais?

Jeigu rinkimuose dalyvauja mažiau nei pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų, laikoma, kad rinkimai neįvyko. Tokiu atveju pakartotiniai rinkimai organizuojami po 6 mėnesių. 

„Darbo tarybos sudarymas ir veikla yra vienas pagrindinių instrumentų, norint užtikrinti socialinį dialogą tarp darbdavio ir darbuotojų, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Sėkmingi rinkimai – tai ne tik teisės aktų reikalavimų įvykdymas, bet ir efektyvesnės darbo sąlygos visai komandai.“

 Informavimas apie išrinktą darbo tarybą

Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo tarybos pirmininkas raštu turi informuoti darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, tačiau jų trukmė gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio, šeiminės padėties, sveikatos būklės ar darbo trukmės. Darbo kodeksas numato tris specifines kasmetinių atostogų rūšis: ilgesnės trukmės kasmetines atostogas, pailgintas atostogas ir papildomas atostogas.

„Darbuotojai privalo žinoti savo teises ir galimybes, – pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Atostogos yra svarbi darbo ir poilsio balanso dalis, padedanti išvengti pervargimo ir užtikrinanti efektyvumą darbe.“

Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos

Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos priklauso darbuotojams iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojams su negalia. „Šių atostogų tikslas – suteikti papildomą poilsio laiką tiems, kuriems dėl jų amžiaus, šeiminės padėties ar sveikatos būklės reikia daugiau laiko atsigauti ir pasirūpinti savo gerove“, – teigia Š. Orlavičius.

Trukmė:

• 25 darbo dienos, jei dirbama 5 dienas per savaitę;
• 30 darbo dienų, jei dirbama 6 dienas per savaitę;
• 5 savaitės, jei darbo dienų skaičius per savaitę yra skirtingas.

Pailgintos atostogos

Pailgintos atostogos skiriamos darbuotojams, kurių darbas reikalauja didelės nervinės, emocinės ar protinės įtampos ir yra susijęs su specifinėmis darbo sąlygomis – pavyzdžiui, mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams. „Darbuotojams, dirbantiems aukštos įtampos ar rizikos sąlygomis, būtina užtikrinti ilgesnį poilsio laiką, kad būtų išsaugota jų sveikata ir darbingumas“, – aiškina kancleris.

Pailgintų atostogų trukmė yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496.

Papildomos atostogos

Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą kenksmingomis sąlygomis ar ypatingą darbų pobūdį. Pavyzdžiui, darbuotojams, turintiems daugiau nei 10 metų nepertraukiamą darbo stažą pas tą patį darbdavį,suteikiamos 3 papildomos atostogų dienos.

„Papildomos atostogos – tai skatinimo priemonė ir kompensacija darbuotojams, kurie daug metų dirba tam tikromis specifinėmis ar sunkesnėmis sąlygomis“, – pažymi Š. Orlavičius.

Kombinavimo pavyzdžiai

1. Jei darbuotojas turi teisę į pailgintas ir papildomas atostogas, jis gali pasirinkti pailgintas atostogas arba prie kasmetinių atostogų pridėtas papildomas dienas.

Pavyzdys: gydytoja, turinti 10 metų darbo stažą, gali rinktis 28 darbo dienas pailgintų atostogų arba 20 darbo dienų kasmetinių atostogų ir 3 papildomas dienas.

1. Jei darbuotojas turi teisę į ilgesnės trukmės kasmetines ir pailgintas atostogas, jis turi pasirinkti vienas iš jų.

Pavyzdys: mokytojas su negalia gali rinktis 40 darbo dienų pailgintas atostogas arba 25 darbo dienas, t. y. ilgesnes kasmetines atostogas.

1. Jei darbuotojas turi teisę į ilgesnės trukmės kasmetines ir papildomas atostogas, šios atostogos yra sumuojamos.

Pavyzdys: vairuotoja, viena auginanti vaiką iki 14 metų, gali pasinaudoti 25 darbo dienų ilgesnėmis kasmetinėmis atostogomis ir dar 2 papildomomis dienomis.

Svarbu žinoti

 „Darbo sutartyse ar kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytos dar palankesnės atostogų sąlygos nei nustato Darbo kodeksas“, – pabrėžia Š. Orlavičius ir priduria, kad darbuotojų teisių užtikrinimas ir sąlygų gerinimas yra ne tik būtinybė, bet ir investicija į jų gerovę, sveikatą ir darbingumą.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristato aktualius sveikatos priežiūros srities pokyčius, kurie įsigalioja nuo 2025 metų sausio 1-os dienos. Naujovės užtikrins pacientams efektyvesnę vėžio profilaktiką, o sveikatos priežiūros specialistams – geresnes kvalifikacijos tobulinimo galimybes. Sveikatos priežiūros paslaugų plėtra

Nuo 2025 metų sausio 1 d. plečiamos krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programos amžiaus ribos. Pasitikrinti dėl šios ligos bus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų amžiaus (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas. Iki šiol ši profilaktikos programa buvo skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Mamografinis tyrimas yra veiksminga prevencinė priemonė, leidžianti anksčiau diagnozuoti vėžį ir padidinti išgydomų atvejų skaičių.

Nuo sausio taip pat keičiasi burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka, kuri padėsšias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose. Nuo šiol gydytojas odontologas arba burnos higienistas kiekvienam pacientui turės atlikti pirminę burnos patikrą ir profilaktiką. Pastebėjus pakitimus, pacientas bus nukreiptas specializuotai konsultacijai ir išsamesniems tyrimams. Nustačius vėžinį susirgimą, paciento gydymą užtikrins viena iš keturių specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių gydymo įstaigų.

Vasarį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus pradėtas kompensuoti naviko molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu, naviko molekulinio kariotipavimo tyrimas ir naviko genomo metilinimo tyrimas, kuriuos skirti galės šešios

onkologinių ligų klasteriui priklausančiose gydymo įstaigose dirbantys gydytojai. Skirtingai nei šiuo metu šalyje taikomi solidinių navikų genetiniai tyrimai, kuriais yra tiriami tik vienas ar keli konkretūs genų pokyčiai, molekulinės genetikos tyrimas DNR sekoskaitos metodu leis ištirti dešimtis genų vienu metu. Šis tyrimas padės jautriai ir specifiškai aptikti genetinius taikinius bei kiekvienam pacientui parinkti tikslinį efektyvesnį gydymą, mažinti šalutinių poveikių riziką.

Taip pat plėsis ir ortodontinių paslaugų prieinamumas. Gydytojai odontologai, baigę vientisąsias odontologijos studijas Vilniaus universitete nuo 2025 metų arba Lietuvos sveikatos mokslų universitete nuo 2026 metų, galės atlikti procedūras, susijusias su sąkandžio anomalijų gydymu, jei jų studijų metu buvo mokoma atlikti ortodontines procedūras. Tai leis daugiau gyventojų gauti reikalingą gydymą ir užtikrins platesnes ortodontinės priežiūros galimybes.

Nuo sausio 1-osios įsigalioja ministro įsakymas, kuriuo sudaroma galimybė iš esmės didinti miego apnėjos diagnostikos ir gydymo prieinamumą. Nustatyta, kad nuo sausio asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose ir stacionarines antrinio lygio pulmonologijos paslaugas, turi būti polisomnografas ir atliekama polisomnografija. Iki šiol šias paslaugas privalėjo teikti tik stacionarines tretinio lygio pulmonologijos paslaugas teikiančios įstaigos. Daugiau įstaigų pradėjus teikti šią paslaugą, sutrumpės laukimo eilė polisomnografijos tyrimui.

Dėmesys specialistams

2025 m. sausį pradės veikti sveikatos specialistų kompetencijų platforma, kuri skirta kaupti, tvarkyti ir analizuoti sveikatos priežiūros specialistų, farmacijos specialistų ir kitų sveikatinimo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo duomenis. Šis informacinių technologijų įrankis bus naudojamas siekiant nustatyti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikį ir vykdant licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą.

Specialistai galės prisijungti prie platformos ir matyti savo kvalifikacijos tobulinimo istoriją bei pasirinkti mokymus, kurie atitinka jų profesinius poreikius. Švietimo įstaigos ir tobulinimo organizacijos pateiks informaciją apie kursus ir programas, kurios bus matomos platformoje. Joje bus įdiegta kompetencijų vertinimo funkcija, leidžianti analizuoti ir vertinti specialistų pasiekimus. Valstybinės institucijos, pvz., Higienos institutas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba galės tikrinti, kaip specialistai laikosi kvalifikacijos atnaujinimo reikalavimų. Taip pat pakeitus specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programų ir vienkartinių renginių derinimo tvarką, bus užtikrinta aukštesnė specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybė. Į šį procesą įtrauktos specialistus vienijančios nevyriausybinės organizacijos.

Pokyčiai laukia ir slaugos administratorių. Nustatyti slaugos administratorių bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomi naujai į darbą priimamiems slaugos administratoriams, o nuo 2031 m. sausio 1 d. aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus turės atitikti visi slaugos administratoriai. Iki šiol slaugos administratoriaus pareigas asmens sveikatos priežiūros įstaigose galėjo užimti įstaigų vadovų paskirti žmonės, kuriems išsilavinimo lygio ir profesinės patirties reikalavimai buvo žymiai mažesni ir tik rekomendacinio pobūdžio.

Siekiant užtikrinti ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) teikiančių specialistų saugumą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja reikalavimas ASPN paslaugas teikiančias komandas aprūpinti įranga, skirta kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietai nustatyti. Informacija apie kiekvieno ASPN komandos nario buvimo vietą turės būti fiksuojama ir saugoma ne trumpiau kaip 12 mėn. nuo paslaugos asmeniui suteikimo, o pasibaigus šiam terminui – sunaikinama.

Įgyvendinant šiemet lapkritį pasirašytą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, nuo 2025 m. sausio 1 d. sveikatos sektoriaus darbuotojų, dirbančių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginimai vidutiniškai padidės 10 proc.

Naujas ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeis pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pradės darbą tarp 7 ir 8 val. ryto. Paslaugos visa apimtimi bus teikiamos 12 val. Jei įstaigoje šeimos gydytojų darbo krūvis mažesnis nei 3 etatai,  ir ji neturi galimybės  dirbti  12 val.  per  dieną, įstaiga likusiam dienos laikui galės sudaryti sutartį su kita savivaldybėje esančia įstaiga. Šie pokyčiai užtikrins aiškesnį pacientų kelią sveikatos sistemoje ir padės pagerinti šeimos gydytojų teikiamų paslaugų prieinamumą.

Įsigaliojus numatytiems pakeitimams, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslauga (skubi ambulatorinė paslauga) ūmių būklių atveju turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas. Kartu su šeimos gydytojo ir skubios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų atstovais  yra  parengtas ūmių būklių, kurioms esant teikiama skubi ambulatorinė paslauga, sąrašas.

Į sąrašą įtraukiamos situacijos, reikalaujančios greito gydymo, pvz., stiprus skausmas, ilgalaikis karščiavimas, traumos, ūmios alerginės reakcijos, pykinimas ar vėmimas. Vaikams taip pat numatytos būklės, tokios kaip karščiavimas >37,8°C ilgiau nei 24 val., bėrimas, skausmas ar paviršinės žaizdos. Šis sąrašas padeda užtikrinti prioritetinį gydymą ir geresnį pacientų srautų valdymą.  Paslaugos galės  būti  suteiktos  skubiosios  pagalbos kabinetuose,  o tose  savivaldybėse,  kur tokie kabinetai nebus įsteigti – priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.

Vairuotojo pažymėjimo galiojimo pokyčiai 

Nuo sausio 1-osios, baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu.

Norint sužinoti, ar medicininė pažyma yra vis dar galiojanti, tai galima padaryti vienu iš dviejų būdų:

1. Identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“ <https://www.eregitra.lt/vepp-web/> ; 2. Suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje <https://www.eregitra.lt/services/driver-license/validity-info> .

 Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, Pasitikrinusiems sveikatą pas medikus žmonėms nieko papildomai daryti nereikia – „Regitra“ automatiškai gaus duomenis ir pratęs vairuotojo pažymėjimo galiojimą. 

 SAM Komunikacijos skyrius <https://sam.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/kontaktai-ziniasklaidai/>