Siekdama slaugytojų padėjėjus labiau įtraukti į klinikinę veiklą ir didinti jų savarankiškumą, sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams.

„Jau dabar susiduriame su slaugytojų trūkumu tiek ambulatorinėse, tiek stacionarinėse gydymo įstaigose. Pakeitimai leis aiškiau paskirstyti užduotis tarp slaugos komandos narių, kad kiekvienas specialistas galėtų dirbti pagal savo kompetenciją. Dalį mažesnio sudėtingumo veiklų galės atlikti slaugytojų padėjėjai, o slaugytojai daugiau laiko galės skirti sudėtingesnėms klinikinėms intervencijoms, pacientų sveikatos būklės vertinimui ir priežiūros koordinavimui. Tikimės, kad toks funkcijų perskirstymas prisidės prie sklandesnio komandinio darbo ir efektyvesnio slaugos paslaugų organizavimo“, – sako sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė.

Sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jokubauskienės pasirašytas įsakymo „Dėl slaugytojo padėjėjo kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimas įsigalioja nuo liepos 1 d. 

Įsakymu papildomai plečiamos slaugytojo padėjėjo kompetencijos, suteikiančios teisę: matuoti, vertinti ir registruoti paciento kraujo prisotinimą deguonimi; padėti pacientui įvairių procedūrų ar medicininių intervencijų metu; atjungti lašelinės infuzijos sistemą; pašalinti periferinės venos kateterį; gliukomačiu matuoti ir registruoti gliukozės kiekį kapiliariniame kraujyje; sulašinti lašus į akis, nosį, ausis, užtepti tepalus; įkišti rektalinę žvakutę; atlikti antikoaguliantų injekcijas į poodį švirkštu.

Naujajame apraše slaugytojo padėjėjams taip pat nustatyta pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją. Nustatytas tobulinimosi mastas yra proporcingai mažesnis nei slaugytojų ar akušerių – ne mažiau kaip 6 valandos per metus arba ne mažiau kaip 30 valandų per pastaruosius penkerius metus. Kvalifikacijos tobulinimui galima bus rinktis tiek išorinius mokymus, tiek įstaigos viduje organizuojamus mokymus, todėl darbuotojai turės daugiau galimybių lanksčiai vykdyti šį reikalavimą. Nuo kitų metų planuojama sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant slaugytojų padėjėjų, kvalifikacijos tobulinimui skirti apie 5 mln. eurų.

Šiais pakeitimais siekiama, kad kiekvienas slaugos komandos narys dirbtų pagal savo kompetenciją. Slaugytojų poreikis išlieka didelis, bet ne visoms iki šiol slaugytojų atliekamoms funkcijoms būtinos jų profesinės kompetencijos. Dalį mažesnio sudėtingumo užduočių gali atlikti slaugytojų padėjėjai, tuomet slaugytojai gali daugiau dėmesio skirti užduotims, kurioms reikalingos jų specifinės žinios ir įgūdžiai. Tai padės efektyviau organizuoti slaugos paslaugų teikimą ir geriau atliepti pacientų poreikius.

Slaugytojų padėjėjams yra taikomos ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatos. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija derasi su profesinėmis sąjungomis dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimo, o deryboms pasibaigus bus atnaujinta LNSS šakos kolektyvinė sutartis.

LR SAM informacija https://sam.lrv.lt/lt/news/slaugytoju-padejejai-itraukiami-i-klinikini-darba-2pj5/

Birželio 25 d. 9 val. VDI kviečia  į nemokamą nuotolinį seminarą „Suminė darbo laiko apskaita“, kurio metu bus aptarti pagrindiniai suminės darbo laiko apskaitos taikymo aspektai.

 Seminaras vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą.

 Seminarą ves VDI Darbo teisės skyriaus vyriausieji specialistai Ignas Katkevičius ir Gražina Kliukoit.

 Dėl riboto dalyvių skaičiaus registracija (https://docs.google.com/.../1FAIpQLSeFceiicp.../viewform) yra būtina ir gali būti sustabdyta anksčiau. Registruotis galima ne vėliau kaip iki birželio 23 d. 15 val.

Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti savalaikį, į pacientų poreikius orientuotą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, įtvirtino nuostatą, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.  
 
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pasirašiusi įsakymo „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą, pabrėžia, kad taip siekiama mažinti paciento laukimo laiką gauti paslaugą. 
  
„Kiekvienam pacientui svarbu kuo greičiau patekti pas specialistą, kuris suteiktų paslaugą: nustatytų diagnozę, skirtų gydymą. Todėl suprantama, kad reikalavimas siuntimą gauti iš šeimos gydytojo tik ilgino paciento laukimą. Dabar, suteikęs mokamą paslaugą pacientui, gydytojas galės išrašyti siuntimą pas kitą specialistą, nesiunčiant paciento atgal pas šeimos gydytoją, o tai užtikrins paslaugų tęstinumą ir geresnį pacientų srautų valdymą“, – sako M. Jakubauskienė.  
  
Teisės aktu nustatyta, kad išduodamas siuntimą specialistas visais atvejais turi pateikti informaciją, užpildydamas formą E027„Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“, nepriklausomai nuo to, kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas pasirenka gauti siuntime nurodytą paslaugą. Šiuo pakeitimu siekiama gerinti duomenų kokybę ir jų atsekamumą: reikalavimas leis patikimiau vertinti siuntimų skaičių, jų pagrįstumą ir pacientų srautus. Kai siuntimas išrašomas po mokamos paslaugos suteikimo, elektroniniame medicinos dokumente būtina nurodyti, kad siuntimas išduodamas PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamoms paslaugoms gauti.  
  
Kad būtų užtikrintas tolygesnis pacientų srautų valdymas, pakeitimais nustatyta, kad užpildžius siuntimą būtų organizuojamas paciento registravimas paslaugai gauti toje pačioje arba paciento pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje, paliekant pacientui teisę registracijos atsisakyti ir paslaugai, nurodytai siuntime, registruotis pačiam. 
 
Įsakymu nustatyta, kad teikiant paslaugas galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems moteriškosios lyties asmenims nebūtų būtini papildomi siuntimai, nes šiems asmenims sveikatos būklės ištyrimo metu yra atliekami įvairūs papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, įskaitant tyrimus dėl lytiškai plintančių infekcijų, ir praktikoje kyla poreikis išduoti papildomus siuntimus atskiriems tyrimams atlikti, o tai apsunkina ir pailgina paslaugų gavimo procesą bei didina administracinę naštą tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams.  

LR SAM informacija

Terminuota darbo sutartis yra viena dažniausiai naudojamų darbo sutarčių rūšių, tačiau praktikoje vis dar kyla nemažai klausimų dėl jos sudarymo, trukmės ir pasibaigimo. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena svarbiausias taisykles, kurias turėtų žinoti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.

Terminuota darbo sutartis sudaroma konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Pagrindinis jos požymis – iš anksto darbo sutartyje nustatytas darbo santykių pasibaigimo terminas.

Terminas gali būti nustatomas įvairiai: iki konkrečios kalendorinės datos, tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, dvejiems metams, iki konkrečios užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių pasikeitimo. Vienas dažniausių pavyzdžių – darbuotojo priėmimas laikinai pavaduoti kolegą, išėjusį vaiko priežiūros atostogų.

„Darbo kodeksas leidžia darbdaviams lanksčiau organizuoti darbą, tačiau terminuotos darbo sutartys negali būti naudojamos neribotai, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Įstatymas aiškiai nustato tiek jų trukmės ribas, tiek papildomas garantijas darbuotojams.“

Kiek laiko gali galioti terminuota darbo sutartis?

Kai terminuota darbo sutartis sudaroma tai pačiai darbo funkcijai atlikti, jos maksimali trukmė paprastai negali viršyti dvejų metų. Išimtis taikoma atvejams, kai darbuotojas priimamas dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą.

Jeigu su tuo pačiu darbuotoju paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, jų bendra trukmė negali viršyti penkerių metų.

Tam tikroms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, renkamiems ar skiriamiems darbuotojams, kūrybinių profesijų ar mokslo darbuotojams, taip pat kitiems darbuotojams, kurių veiklą reglamentuoja specialieji įstatymai, gali būti taikomos atskiros taisyklės.

Kada terminuota darbo sutartis tampa neterminuota?

Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus joje nustatytam terminui. Tokį darbo santykių pasibaigimą darbdavys turi įforminti atitinkamu sprendimu.

Tačiau jeigu terminas jau yra pasibaigęs, darbuotojas toliau dirba, o darbdavys neįformina darbo sutarties pasibaigimo ir darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vieną darbdavio administracijos darbo dieną, terminuota darbo sutartis automatiškai tampa neterminuota.

„Tokiu atveju darbo santykiai nebegali būti nutraukiami remiantis terminuotos darbo sutarties pabaiga, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė. – Darbdavys turėtų taikyti kitus Darbo kodekse numatytus darbo sutarties nutraukimo pagrindus.“

Papildomos garantijos darbuotojams

Darbo kodeksas numato papildomas garantijas darbuotojams, kurių darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį trunka ilgesnį laiką.

Jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei vienus metus, darbdavys apie darbo sutarties pasibaigimą privalo raštu įspėti darbuotoją ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

Jeigu darbo santykiai trunka ilgiau nei trejus metus, darbuotojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų.

Dar viena svarbi garantija – išeitinė išmoka. Kai darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį trunka ilgiau nei dvejus metus, pasibaigus sutarčiai darbuotojui turi būti išmokėta vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Ar galima nutraukti sutartį darbuotojui sergant ar atostogaujant?

VDI atkreipia dėmesį, kad suėjus terminuotos darbo sutarties terminui darbo santykiai gali pasibaigti net ir tuo metu, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba atostogauja.

Kadangi darbo sutartis pasibaigia ne darbdavio iniciatyva ar valia, o dėl iš anksto nustatyto termino pabaigos, šiuo atveju netaikomi Darbo kodekse numatyti ribojimai dėl darbo sutarties nutraukimo ligos ar atostogų metu.

Kas nutinka, jei darbuotojas nebuvo įspėtas laiku?

Jeigu darbdavys pavėluoja įspėti darbuotoją apie darbo santykių pasibaigimą arba apskritai jo neįspėja, terminuota darbo sutartis vis tiek pasibaigia suėjus terminui.

Vis dėlto tokiu atveju darbuotojui turi būti išmokėta papildoma kompensacija – jo darbo užmokestis už kiekvieną pavėluoto įspėjimo dieną, tačiau ne daugiau kaip už 5 arba 10 darbo dienų, priklausomai nuo taikytino įspėjimo termino.

Svarbūs ribojimai darbdaviams

VDI primena, kad terminuotų darbo sutarčių, sudarytų nuolatinio pobūdžio darbams, skaičius negali viršyti 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių.

Be to, atsiradus laisvai darbo vietai, į kurią darbuotojas būtų priimamas pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys pirmiausia turi pasiūlyti ją užimti tokį patį arba panašų darbą dirbančiam darbuotojui, kuris šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį ir atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Jeigu tokių darbuotojų yra keli, pasiūlymas turi būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.

VDI ragina tiek darbuotojus, tiek darbdavius atidžiai vertinti terminuotų darbo sutarčių sąlygas ir laikytis Darbo kodekso reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtas ir sklandus darbo santykių organizavimas.

images/2026_06_15_PRANEIMAS_SPAUDAI_Terminuota_darbo_sutartis.pdf

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.