Darbuotojų profesinis tobulėjimas yra ne tik svarbus, bet ir įstatymų saugomas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. Tai naudinga tiek darbuotojui, tiek darbdaviui: vienam suteikia galimybę siekti asmeninių tikslų, o kitam stiprina įmonės konkurencingumą ir darbo kokybę.

„Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, kurie mokosi ar studijuoja, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė. – Tai reiškia, kad darbdaviai turi pareigą užtikrinti galimybę suderinti darbą su studijomis – suteikti mokymosi atostogas, pritaikyti darbo grafiką ar sudaryti pameistrystės sutartį, ir tai naudinga abiem pusėms, nes darbuotojai įgyja naujų žinių, o įmonės – motyvuotus ir kvalifikuotus specialistus.“

Mokymosi atostogos

Darbuotojai, studijuojantys pagal formaliojo švietimo programas, turi teisę į mokymosi atostogas. Pagal Darbo kodeksą joms taikoma ši tvarka:

• pasirengti ir laikyti egzaminams – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;
• pasirengti ir laikyti įskaitoms – po 2 kalendorines dienas;
• laboratoriniams darbams ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose;
• diplominio (bakalauro, magistro) darbo, disertacijos ar meno projekto baigimui ir gynimui – 30 kalendorinių dienų;
• pasirengti ir laikyti valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams – po 6 kalendorines dienas.

Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais įstatyme numatytais atvejais. Tačiau svarbu žinoti, kad vien dalyvauti paskaitose atostogos nesuteikiamos. „Beje, svarbu akcentuoti, kad mokymosi atostogos iki 10 darbo dienų per metus yra apmokamos ne mažiau kaip puse vidutinio darbo užmokesčio, jei darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau nei penkerius metus“, – primena Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbo laiko derinimas su studijomis

Studijų laikotarpiu darbuotojai gali prašyti individualaus darbo laiko režimo, kuris leidžia suderinti darbo grafiką su studijų tvarkaraščiu. Taip pat darbdavys privalo tenkinti prašymus suteikti kasmetines atostogas, jei jos reikalingos egzaminams, įskaitoms laikyti ar baigiamajam darbui rengti.

Pameistrystės darbo sutartis

Dar viena galimybė derinti darbą ir mokymąsi – pameistrystės darbo sutartis. Ji sudaroma, kai darbuotojas nori įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijas darbo vietoje. Tokia sutartis paprastai trunka iki 6 mėnesių, tačiau kartu su mokymo sutartimi gali būti ir ilgesnė.

„Tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo užmokestis, kuris negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

VDI Informacija

Nedarykite klaidų dar neprasidėjus darbo santykiams: ką būtina žinoti prieš pradedant dirbti?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius.

Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia

Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą. Tai gali būti valandinis atlygis, mėnesinė alga arba pareiginės algos pastovioji dalis. Šis reikalavimas taikomas visais atvejais, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

„Darbo užmokesčio nenurodymas skelbime – tai teisės pažeidimas ir kartu pasitikėjimo darbdaviu praradimas, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. – Skaidrumas turi prasidėti nuo pirmosios skelbimo eilutės – tik tuomet kandidatai gali objektyviai įvertinti pasiūlymą dar prieš pokalbį.“

Ikisutartiniai santykiai – atsakomybė abiem pusėms

Darbo kodeksas aiškiai numato, kad ikisutartiniuose santykiuose galioja kelios pamatinės pareigos: lyčių lygybė ir nediskriminavimas, sąžiningumo principas, būtinos informacijos suteikimas bei konfidencialumo laikymasis.„Darbdaviai kartais pamiršta, kad jų atsakomybė prasideda ne nuo pirmos darbo dienos, o nuo momento, kai jie paskelbia darbo pasiūlymą, taigi bet koks neatsargus pasakymas ar veiksmas gali tapti ginčo priežastimi, – pažymi Š. Orlavičius. – Todėl rekomenduojame nusimatyti aiškias atrankos tvarkas ir griežtai jų laikytis.“

Būtinosios darbo sutarties sąlygos

Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuomet, kai šalys susitaria dėl būtiniausių sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Sutartis privalo būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, vienas jų paliekamas darbuotojui. Apie priėmimą į darbą darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki darbo pradžios.

„Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbuotojas pradeda dirbti be rašytinės sutarties. Tai reiškia – vykdomas nelegalus darbas, prarandamos visos darbuotojo teisės. Tiek darbdaviui, tiek darbuotojui būtina užtikrinti, kad formalumai būtų atlikti tinkamai“, – akcentuoja VDI kancleris.

Darbo laikas, bandomasis laikotarpis ir kiti susitarimai

Darbdavys ir darbuotojas privalo tiksliai apsibrėžti darbo laiką – be neaiškių formuluočių „ne mažiau kaip“ ar „nuo iki“. Jei nėra tikslumo, ginčai tampa beveik neišvengiami. Bandomasis laikotarpis negali viršyti trijų mėnesių, o trumpesnėse sutartyse jis turi būti proporcingai mažesnis.

„Svarbiausia – aiškiai ir sąžiningai įvardyti viską, kas gali turėti reikšmės darbo santykiams, – sako Š. Orlavičius. – Tokiu būdu užkertamas kelias ginčams, o abi pusės žino, ko tikėtis.“

Sutarties įsigaliojimas ir galimos pasekmės

Darbo sutartis įsigalioja tik darbuotojui faktiškai pradėjus dirbti. Jei darbuotojas neatvyksta į darbą, darbdavys turi teisę sutartį anuliuoti. Jei sutartis neįsigalioja ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti kompensaciją, kurios dydis gali siekti vieno mėnesio darbo užmokestį.

Vis dėlto priešinga situacija taip pat įmanoma – jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, bet neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio (mažiausiai prieš tris darbo dienas) ir neatvykus į darbą sutartu laiku, tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Žalos dydis negali viršyti darbuotojo darbo užmokesčio už sulygtą darbo laikotarpį ir jis negali būti didesnis nei dviejų savaičių atlygis.

Skaidrumas – kelias į pasitikėjimą

„Kiekviena klaida, padaryta dar neprasidėjus darbo santykiams, gali kainuoti brangiai – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Skaidrumas, atsakomybė ir pagarba vienas kitam šiame etape yra kertiniai principai, be kurių neįmanoma kurti tvarių darbo santykių“, – reziumuoja VDI kancleris.

VDI ragina darbdavius jau atrankos etape laikytis teisės aktų, užtikrinti aiškų ir sąžiningą bendravimą, o darbuotojus – nepradėti darbo tol, kol nepasirašyta darbo sutartis ir oficialiai nepranešta apie įdarbinimą. Tik taip galima užtikrinti, kad darbo santykiai prasidėtų teisėtai ir be rizikos ateityje.

 VDI informacija

Artėjant naujiems mokslo metams, daugeliui tėvų Rugsėjo 1-oji – ypatinga. Pirmąją mokslo metų dieną norisi ne tik pasveikinti savo vaikus, bet ir palydėti juos į ugdymo įstaigą, pabūti kartu šventės akimirkomis. Tačiau svarbu žinoti, kad laisvas pusdienis Rugsėjo 1-ąją priklauso ne visiems darbuotojams.

Pagal galiojančius teisės aktus apmokamas laisvas pusdienis pirmąją mokslo metų dieną suteikiamas tik tiems darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, ir kuriems nepriklauso papildoma poilsio diena – mamadienis ar tėvadienis. Šiuo pusdieniu galima pasinaudoti Rugsėjo 1-ąją, palydint vaiką į mokyklą ar darželį, ir už jį mokamas vidutinis darbo užmokestis.

„Tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu papildomu poilsio laiku (mamadieniu ar tėvadieniu) jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį, – sako Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. – Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“

Svarbu: Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad darbuotojai, kurie turi teisę į mamadienį ar tėvadienį, gali jį panaudoti Rugsėjo 1-ąją, tačiau papildoma garantija – apmokamas pusdienis – jiems Darbo kodekse nėra numatyta. „Tai reiškia,kad pasirinkimas bus arba panaudoti darbuotojui priklausančią papildomą poilsio dieną, arba rinktis sutrumpintą darbo laiką, tačiau dvigubos naudos – ir mamadienio, ir papildomo pusdienio tą pačią dieną – teisės aktai nenumato“. 

Toliau pateikiama lentelė, kurioje aiškiai nurodoma, kiek papildomo poilsio laiko priklauso skirtingose šeimos situacijose:

Visa išsami informacija apie teisę į mamadienį ar tėvadienį skelbiama VDI interneto svetainėje, skiltyje atmintinės darbuotojams ir darbdaviams (skirsnyje „Papildomas poilsis“). Čia pateikiamos visos nuostatos, kuriomis vadovaujantis darbuotojai gali planuoti savo laiką ir derinti šeimos bei darbo įsipareigojimus.

Kad Rugsėjo 1-oji būtų rami ir sklandi, VDI rekomenduoja darbuotojams iš anksto informuoti darbdavį apie planuojamą laisvą laiką ar ketinimą pasinaudoti priklausančiomis papildomomis poilsio dienomis. Tai padės darbdaviui tinkamai suplanuoti darbo organizavimą ir užtikrinti sklandų kolektyvo darbą šventinę dieną.

Kontaktams:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.