• LT
  • EN

(8 5) 24 97 441
lsadps@lsadps.com

  • LSADPS VALDYBA
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
  • LSADPS
Ketvirtadienis, 2024 Balandis 18
VšĮ Jonavos ligoninės mediko Artūro Šalaševičiaus pasišventimas savo profesijai ir pacientams garbingai įvertintas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu LR Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamuose Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose.
Artūras Šalaševičius yra Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos Valdybos pirmininkės pavaduotojas, Jonavos rajono sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, Jonavos rajono savivaldybės Tarybos narys.
Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimo ceremonija vyks balandžio 30 d. Valdovų rūmuose.
Iškilmingame renginyje bus įteikti 26 Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27 Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23 Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo ženklai.
Nuoširdžiai džiaugiamės ir sveikiname kolegą Artūrą Šalaševičių ir visus, kurių atsidavimas profesijai buvo įvertintas.
🌹🌹🌹
Trečiadienis, 2024 Balandis 17

Balandžio 16 d. įvyko eilinis nuotolinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Jame patvirtinti tie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuoti Darbo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pakeitimai, kuriems Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos pritarė profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Dėl kitų pataisų bus toliau deramasi dvišaliu formatu.

Daugiausiai diskusijų posėdyje sukėlė Seimo nario Viliaus Semeškos inicijuotas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektas, dėl kurio Trišalės tarybos išvados paprašė Seimas.

Prisidengiant tuo, kad neva įstatymo projektu siekiama didinti profesinių sąjungų pasitikėjimą visuomenėje, projektu siūloma išplėsti profesinių sąjungų prievoles: įtvirtinti profesinių sąjungų valdymo organų atsakomybę teikiant metines veiklos ataskaitas ir metinius finansinius ataskaitų rinkinius, tame tarpe ir informaciją apie gautą finansinę ir nefinansinę paramą ir jos panaudojimą.

Pats įstatymo projekto iniciatorius V. Semeška, nors ir kelis kartus kviestas, posėdyje nepasirodė teisindamasis dideliu užimtumu.

Posėdyje pristatytas Vyriausybės išvados (jos taip pat paprašė Seimas) projektas, kuriame sakoma, jog Vyriausybė pritaria iškeltam tikslui, tačiau nepritaria teisinio reguliavimo priemonėms. Kaip ir Seimo Teisės departamentas Vyriausybė įžvelgia, jog įstatymo projekto nuostatos galimai pažeidžia Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ bei Lietuvos Konstituciją (50 str., 1 d.). Įstatymo projekto nuostatos kelia rimtą pavojų, kad bus apribota profesinių sąjungų laisvė veikti.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė ironizavo dėl susidariusios keistos situacijos, kai Seimo narys sakosi darąs gerą darbą profesinėms sąjungoms, bet su jomis net nepasitaria, kas iš tiesų būtų geriau. Jos teigimu, pristatant projektą Seime buvo kalbama apie skaidrumą, pagalbą pritraukiant naujų narių, kad profsąjungos neva vienintelės neteikia projekte minimų ataskaitų. „O tiesa yra ta, kad įsigaliojus minimam įstatymui profesinės sąjungos būtų vienintelės, kurioms būtų taikomi tokie detalūs reikalavimai ataskaitoms, – posėdyje kalbėjo LPSK vadovė. – Jeigu jau dedame ant stalo skaidrumo kortą, ar neturėtų būti ta korta taikoma visiems – ir asociacijoms, ir NVO, toms pačioms politinėms partijoms?“

Anot jos, šiandien yra ta diena, kai turime apsispręsti, ar Lietuva yra ES šalis, kuri gerbia tarptautinę teisę, ar priimam teisės aktus neatsižvelgiant į nieką ir net nepasitarus su tomis organizacijomis, kurioms tiesiogiai bus taikomas vienas ar kitas projektas.  I. Ruginienės teigimu, profesinės sąjungos turi specialų statusą, nes atlieka specialią funkciją – darbuotojų vardu derasi su daug galingesne šalimi – darbdaviu. Priėmus projektą nebus įgyvendintas deklaravimas dėl profesinių sąjungų stiprinimo ir socialinio dialogo skatinimo, o įvyks priešingai: galimybė tretiesiems asmenims susipažinti su profsąjungos finansine veikla tik susilpnins profsąjungų galią derybose.

Profsąjungų vardu LPSK pirmininkė kvietė Trišalę tarybą nepritarti projektui visa apimtimi ir tartis visiems kartu, kaip stiprinti socialinį dialogą bei didinti skaidrumą. I. Ruginienė taip pat informavo, kad LPSK su skundu kreipėsi į TDO, kad ši įvertintų įstatymo projektą.

Trišalė taryba nepritarė Seimo nario V. Semeškos inicijuotam Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektui, nors skaidrumo tikslui ir pritaria. Nuspręsta, kad gavus TDO išvadą dėl minimo projekto profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai tarsis dėl vienodų skaidrumo reikalavimų.

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis numatytas gegužės 28 d.

LPSK informacija

Pirmadienis, 2024 Balandis 15

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 42 str. 1 d.). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 str. 1 d.) ir apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str. 2 d.). Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti (DK 42 str. 3 d.). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 str. 4 d.).

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad DGK pasitaiko ginčų, kuriuose darbuotojai prašo pripažinti darbo santykių buvimo faktą, t. y. kad šalis siejo darbo santykiai, bei priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

„Darbuotojas neturėtų pradėti dirbti tol, kol neturi pasirašytos darbo sutarties, o darbuotojui pasirašius darbo sutartį ir darbdaviui pranešus „Sodrai“ apie darbuotojo įdarbinimą, darbuotojas gali pradėti dirbti tik kitą darbo dieną“, – akcentuoja I. Janukevičienė. Specialistė taip pat pažymi, kad pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį tenka darbdaviui, taigi, neįvykdžius pareigos tinkamai įforminti darbo santykius reguliuojančių susitarimų arba prieštaringai tvarkant su darbo teisiniais santykiais susijusius dokumentus, darbdaviui tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (LAT 2023-07-13 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-212-684/2023). 

Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad DGK ir teismų sprendimai dažnu atveju sutampa. Paminėtina Vilniaus apygardos teismo 2023-11-07 nutartis (civ. b. Nr. e2A-2263-1097/2023), kurioje teismas, kaip ir DGK, pripažino darbo santykių buvimo faktą ir priteisė darbuotojui su darbo santykiais susijusias išmokas.