Naujienos
-
Antradienis, 2024 Birželio 18
Vis pasirodant itin karštoms dienoms VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
„Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojųsaugai ir sveikatai, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė. – Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.“
Anot specialistės, siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus, tai yra per stoglangius, langus, patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais.
„Leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo, – akcentuoja R. Zubkevičiūtė. – Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.“
Anot jos, ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Esant galimybei, darbus rekomenduojama organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti, kad pavojingiausias dienos metas vasarą – nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Specialistė akcentuoja, kad darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei +28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
„Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, kurių kraujospūdis padidėjęs ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus, – pabrėžia R. Zubkevičiūtė. – Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, rastis spengimas ausyse, pykinimas, žmogus gali pradėti vemti, pasidaryti apatiškas, suglebti, o vėliau – netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo. Nereikėtų pamiršti įvertinti ir tokių tarpusavyje susijusių bei sveikatai ir gyvybei kartais pavojingų gamtos veiksnių kaip galimų vėjo gūsių, liūčių, žaibavimo ir panašiai.“
Patarimai darbdaviams:
- Stebėkite sinoptikų prognozes ir, jei įmanoma, karštomis vasaros dienomis venkite organizuoti fiziškai sunkius darbus.
- Organizuokite darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje.
- Stebėkite, kad darbuotojai, dirbdami karštyje, būtų apsirengę lengvais, laisvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
- Stebėkite, kad saulėje dirbantys darbuotojai būtinai dėvėtų galvos apdangalą ir, jei reikia, akinius nuo saulės.
- Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
- Įrenkite atsivėsinimo vietas.
- Pasistenkite kuo dažniau, maždaug kas 1 val., darbuotojams suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti.
- Prieš pradėdami darbus karštyje, informuokite darbuotojus apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones.
Patarimai darbuotojams:
- Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
- Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
- Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
- Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
- Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
- Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
- Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
- Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
- Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
Daugiau informacijos apie darbą per karščius ieškokite čia
VDI informacija
-
Penktadienis, 2024 Birželio 14
Birželio 14 d. įvyko eilinis LPSK valdybos posėdis. Jame LPSK pirmininkė Inga Ruginienė informavo, jog Seimo nario Viliaus Semeškos inicijuoti Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimai buvo atmesti Seimo Audito komitete, Žmogaus teisių komitetas nusprendė projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti. Liko sulaukti pagrindinio komiteto – Socialinių reikalų ir darbo – spendimo. Anot pirmininkės, projekto iniciatorius niekur nesilanko, negina savo projekto, Trišalės tarybos ir Vyriausybės išvados buvo neigiamos, todėl tikėtina, kad projektui nebus pritarta ir Seime.
Valdybos nariai taip pat apsisprendė ir dėl pozicijos minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo kitiems metams klausimu. Lietuvos bankas (LB) atsitraukė nuo savo pradinio pasiūlymo kelti MMA iki 1070 eurų ir paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje pasiūlė MMA didinti neva dalimis per kelis metus. LB rekomendacija – kitais metais MMA didinti tik iki 1016 eurų. Darbdavių pozicija dar neaiški, vyriausybė laukia, kol susitars socialiniai partneriai. LPSK manymu, laikas yra pagaliau pasiekti, kad MMA būtų 50 proc. nuo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VDU), nes iki šiol šis santykis nebuvo išlaikytas, kai kuriais metais jis nesiekdavo net 45 proc. Todėl Trišalėje taryboje LPSK laikysis pozicijos, kad MMA kitais metais turi būti 1070 eurų.
I. Ruginienė taip pat informavo, jog nacionalinės profesinės sąjungos buvo apsisprendusios šiemet neperžiūrėti Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) teksto, o tik atnaujinti sąrašus įmonių/įstaigų, kurioms taikoma NKS. Tačiau Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga visgi pareiškė norą derėtis ir dėl teksto, yra parengusi ir reikalavimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, jog derėtųsi tik tuo atveju, jei visos trys nacionalinės profesinės sąjungos prisistatytų deryboms. Nuspręsta inicijuoti visų trijų nacionalinių centrų atstovų susitikimą ir priimti bendrą sprendimą dėl derybų.
Valdyba pritarė pasiūlymui, jog LPSK pirmininkės vasaros atostogų metu laikinuoju konfederacijos vadovu taptų Lietuvos regionų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
LPSK pirmininkė I. Ruginienė vadybos nariams taipogi pranešė savo sprendimą dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose su Socialdemokratų partija.
.
LPSK informacija
-
Pirmadienis, 2024 Birželio 10
KAS MAN PRIKLAUSO | Auginu vaiką: kas man priklauso❓ Visus atsakymus į šį ir kitus klausimus apie socialinę paramą ir socialines paslaugas galima rasti vienoje vietoje ➡️ ➡️ ➡️ informacinėje svetainėje 🌐 www.kasmanpriklauso.lt
-
Ketvirtadienis, 2024 Birželio 06
-
Pirmadienis, 2024 Birželio 03
VDI dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.
Nors už nemokamas atostogas darbuotojui nemokama, tačiau grįžus iš jų darbuotojui turi būti užtikrintos visos jo darbo sutartyje sutartos darbo sąlygomis. Tam, kad galima būtų tinkamai pasinaudoti minėtomis atostogomis, labai svarbu žinoti ir suprasti teisinį reglamentavimą.
„Nemokamos atostogos paprastai suteikiamos darbuotojui raštiškai paprašius ir darbdaviui sutikus, tačiau Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Tokie atvejai įtvirtinti Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:
1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki 14 kalendorinių dienų;
2) neįgalus darbuotojas ir darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;
3) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;
4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;
7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka – joje nustatytos trukmės.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbdavys anksčiau minėtais atvejais privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Visais kitais atvejais darbdavys turi teisę apsvarstyti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas ir sutikti arba nesutikti suteikti minėtas atostogas.
„Tiesa, darbo teisės aktai nenumato motyvų, dėl kurių darbdavys galėtų nesuteikti nemokamų atostogų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokamų atostogų suteikimo arba nesuteikimo, išskyrus Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, darbdavys turėtų vadovautis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Dėl nemokamų atostogų nesuteikimo kilę ginčai gali būti sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.“
Svarbu akcentuoti, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, todėl gali turėti tam tikrų pasekmių, susijusių su socialiniu draudimu, atostogų kaupimu ir t. t.
„Jeigu nemokamos atostogos suteiktos pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, – pastebi I. Piličiauskaitė-Dulkė, – tuomet per visą jų laikotarpį darbuotojas įprastai kaupia kasmetines atostogas. – Jeigu kasmetinės atostogos suteiktos be svarbių priežasčių, tuomet darbuotojas tik per pirmas dešimt darbo dienų nemokamų atostogų kaupia kasmetines atostogas, o per visas likusias – nekaupia.“
Kontaktams:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.